Encyclopedia

64
2000 m. prieš Kris tų
SKĖ TIS
XX a. vi du ry je JAV bu vo su gal vo ta mo te riš ką
skė tį pa nau do ti ir ap si sau go ti nuo už puo limo
gat vė je: nus pau dus ran ke nos myg tu ką į
už puo li ko pu sę pask lis da vo aša ri nės du jos ir
įsi jung da vo pa vo jaus si re na.
Jais nuo sau lės ver gai deng da vo Egip to fa rao nus.
Auk si nis skė tis bu vo Bir mos ka ra liaus sim bolis.
Skė čiai pa vaiz duo ti ir ant pui kių jų grai kiš kų
va zų. Sun ku net įsi vaiz duo ti se no vės Ro mos
pat ri ci jų be skė čio ke pi nant kait riai sau lei.
Skė tį pa nau do ti ap sau gai nuo lie taus pir mie ji
su gal vo jo ki nai. Lig tol tai bu vo po pie ri niai
gaub tai, sut vir tin ti me di niais ar ba bam bu kiniais
rė mais. Ta čiau kaž kam į gal vą šo vė mintis
po pie rių iš vaš kuo ti ir nu la kuo ti. Toks skė tis
jau pui kiai sau go jo nuo lie taus.
Euro po je skė čiai pa si ro dė XVI a. pa bai go je.
Pir miau sia pap li to Por tu ga li jo je, o net ru kus
pask li do ir po vi są že my ną. Tie sa, tuo me ti nė je
Euro po je skė čiai iš pra džių bu vo lai ko mi išimti
nai mo te riš ku at ri bu tu. Vy rai bu vo lin kę nuo
lie taus gin tis il gais ap siaus tais, o nuo sau lės
spin du lių – skry bė lė mis. Bet 1756 m. Lon dono
gat vė se pa si ro dė ir pir ma sis džen tel me nas,
iš di džiai be si ne šan tis imp reg nuo tą dro bi nį skė tį.
Tai bu vo iš Per si jos grį žęs ir ten skė čio nau da
įsi ti ki nęs ke liau to jas ir ra šy to jas Jo nas Han way
(1712–1786). Nors iš jo šai py ta si, net ru ko atsi
ras ti ir se kė jų – tuo me ti nių den džių. Skė tis jų
ran ko se at ro dė ne tik ekst ra va gan tiš kai, bu vo ir
prak tiš kas – sau go jo pe ru ką ir nu pud ruo tą vei dą.
To lai ko da mos ne pa si ten ki no pri mi ty via skė čio
konst ruk ci ja. Dar XVIII a. bu vo iš ras tas sulen
kia mas stie bas, dėl ku rio ne tik sut rum pė jo
ko tas, bet ir at si ra do ga li my bė val dy ti skė čio
sto ge lį. Apie 1800 m. „pa ra sol ka“ ir liet sar gis
ga lu ti nai pa si da li jo funk ci jas – skė tis nuo saulės
ta po ma din gu ak se sua ru, o liet sar gis pa vir to
pri pa žin ta ap sau ga nuo lie taus.
Pir mie ji euro pie tiš ki skė čiai bu vo ga mi na mi iš medie
nos ir ban gi nio ūsų, ap tem pia mi al pa kos kailiu
ar ba aly vo je imp reg nuo tu bre zen tu. Puoš nios
lenk tos ran ke nos ga min tos iš kie tos me die nos ar
kau lo. 1830 m. Lon do ne bu vo ati da ry ta pir mo ji
skė čių par duo tu vė, be je, vei kian ti iki šiol.
1852 m. Sa mue lis Fo xas (1815–1887) iš ra do ir
už pa ten ta vo plie ni nę skė čio konst ruk ci ją, o
net ru kus pra dė ta ga min ti kom pak tiš kus susk leidžia
mus skė čius. Be maž po šimt me čio pa si ro dė
ir pir mie ji te les ko po konst ruk ci jos sus tu mia mi
liet sar giai – jie leng vai til po mo ters ran ki nė je.
Čia LIE TU VA, čia lie tūs ly ja... Čia be skė čio
neiš si ver si. Bet tik rų ži nių, kas pir ma sis ir