Encyclopedia

296
nuo šla pi mo „sau go jo“ tik plo nas mar lės
tri kam pis. Ma mos kū di kius stan džiai vys tyda
vo į dar du vys tyk lus – plo ną med vil ni nį
ir sto res nį fla ne li nį. De ja, po kiek vie nos „balu
tės“ vis ką rei kė jo skalb ti (daž niau siai ranko
mis) ir ly gin ti. Paau gę vai ku čiai ro po ti po
grin dis bu vo pa lei džia mi su šliauž ti nu kais ir
su lenk tu vys tyk lu tarp ko jų. Saus kel nės Lietu
vo je pa si ro dė maž daug prieš 20 me tų ir iš
pra džių bu vo be veik pra ban gos pre kė.
1946 m.
MO KĖ JI MO
KOR TE LĖ
At sis kai ty mo neg ry nai siais pi ni gais prie monės
– kre di to ar de be to mo kė ji mo kor te lės
– idė ją iš kė lė JAV po li ti nis mąs ty to jas, utopi
nių ro ma nų auto rius Ed war das Bel la my
(1850–1898). Gar siau sia me sa vo ro ma ne
„Paž vel gus at gal: 2000–1887“, pa ra šy ta me
1888 m. ir pa sa ko jan čia me apie le tar go miegu
nuo XIX a. pa bai gos iki 2000-ųjų mie goju
sį vy rą, pa var to ta kre di to kor te lės są vo ka.
XX a. tre čio jo de šimt me čio pra džio je gru pe lė
JAV naf tos bend ro vių ir uni ver sa li nių parduo
tu vių iš lei do spe cia lias kor te les, ku rio mis
bu vo ga li ma at sis kai ty ti už pre kes tam tik ro je
te ri to ri jo je ir tik vie to se, ku rias ap tar na vo šios
bend ro vės ir par duo tu vės. Taip bu vo sie kia ma
ug dy ti lo ja lius klien tus.
Pir mo ji ban ko mo kė ji mo kor te lė pa si ro dė 1946 m.
Niu jor ke. Ją pris ta tė „Flat bush Na tio nal Bank of
Brook lyn“ ats to vas Joh nas Big gin sas. Vi sos sąskai
tos už pir ki nius bu vo siun čia mos ban kui, šis
jas ap mo kė da vo, o pas kui su sig rą žin da vo pi ni gus
iš kor te lės tu rė to jo. Kor te les ga lė jo įsi gy ti tik to
ban ko klien tai ir nau do jo si jo mis tik Niu jor ke.
1949 m. ame ri kie tis Fran kas X. McNa ma ra, papie
ta vęs vie na me Niu jor ko res to ra nų, ap si ži ūrėjo,
kad na mie pa li ko pi ni gi nę. Tai pri ver tė jį
su si mąs ty ti, kad tu rė tų bū ti koks nors gry nų jų
pi ni gų pa kai ta las. Ki tais me tais gal vo tas vy riškis
su dviem drau gais įk ūrė bend ro vę „Di ners
Club“ ir pra dė jo leis ti po pie ri nes kor te les, skirtas
at sis kai ty ti res to ra nuo se. Iš pra džių kor te les
ga lė jo įsi gy ti dvi de šim ties Niu jor ko res to ra nų
nuo la ti niai lan ky to jai, o me tų pa bai go je – jau
285 res to ra nų 20 tūkst. lan ky to jų vi so se Valsti
jo se. Pra bė gus 10 m. šias po pie ri nes kor te les
pa kei tė plas ti ki nės.
1958 m. plas ti ki nę kor te lę iš lei do ir ban kas „Ameri
can Exp ress“. Ja bu vo ga li ma at sis kai ty ti už
ke lio nes ir įvai rias pra mo gas. Tais pa čiais me tais
kor te lę – „Vi sa“ pro to ti pą – iš lei do Ame ri kos
ban kas (Bank of America). No rė da mas nu konku
ruo ti „Di ners Club“ kor te les ban kas sa vą sias
lei do pla tin ti ir ki tiems ban kams. Po 7 m. vi so je
ša ly je jau bu vo nau do ja ma 5 mln. to kių kor te lių.
Vė liau at si ra do mag ne ti nių kor te lių, ku rio se
duo me nys sau go mi mag ne ti nė je juos to je, dar
vė liau jas pra dė jo išs tum ti lus ti nės, ku rio se
duo me nys sau go mi lus te (mik rop ro ce so riu je).
LIE TU VO JE pir mo ji mo kė ji mo kor te lė pa siro
dė 1993-iųjų pa bai go je. Šią „Vi sa Cla sic“
kre di to kor te lę iš lei do Vil niaus ban kas (dabar
– SEB). Kor te lės bu vo bran gios – no rint
ją įsi gy ti į ban ko sąs kai tą rei kė jo įmo kė ti
5000 JAV do le rių. Tu rė ti to kią kor te lę ta da
bu vo pres ti žo rei ka las. Iš pra džių kor telių
bu vo ne daug: 1994 m. jas įsi gi jo apie
800 žmo nių. Pir mo sio mis bu vo at lie ka ma
ne daug ope ra ci jų ir pa ka ko ke lių ban ko
dar buo to jų, ku rie kas dien ran ki niu bū du