Encyclopedia

232
ša ly se švie tė, ma no ma, 3,7 mlrd. kait ri nių lempu
čių, bu vo nusp ręs ta nuo 2009-ųjų pa ma žu
jas pa keis ti tau pio sio mis. Euro pos Ko mi si jos
rei ka la vi mu tų me tų ru de nį ir per 2010-uosius
iš pre ky bos bu vo išim tos 100 W, 75 W
ir didesnės galios lem pu tės. Vė liau pra dė tos
iši mi nė ti 60 W lem pu tės. Iki 2012 m. pa bai gos
tu ri bū ti išim tos 40 W stip ru mo ir silp nes nės.
Ku rį lai ką jo mis dar bus ga li ma pre kiau ti, bet
tik par duo dant tu ri mas at sar gas.
du jos, ku rių bu vo pri pil dy tos lem pu tės, pa di di no
jų il gaam žiš ku mą. Ar go no pri pil dy tą lem pu tę su
spi ra le su suk tu volf ra mo si ūle liu su gal vo jo ameri
kie čių fi zi kas Er vin gas Lang mui ras (1881–
1957), 1932-aisiais ga vęs No be lio pre mi ją.
Nors XXI a. pra džio je vien Euro pos Są jun gos
LIE TU VO JE pir mo ji elekt ros lem pu tė įsi žie bė
Rie ta ve, ku ni gaikš čių Ogins kių dva re, 1892 m.
šv. Ve ly kų die ną, ba lan džio 17-ąją. Elekt ra
bu vo tie kia ma iš elekt ri nės, pas ta ty tos ša lia
dva ro lentp jū vės. Čia bu vo su mon tuo tas garo
ka ti las, ga ro va rik lis ir 110 vol tų įtam pos
ge ne ra to rius. Iš elekt ri nės elekt ros li ni ja
ėjo į dva ro rū mus, ša lia esan tį par ką, vė liau
nu ties tos li ni jos ir į Rie ta vo baž ny čią, dva ro
ūki nius pas ta tus, pa si tu rin čių mies te lio gyven
to jų na mus.
1882 m.
LY GIN TU VAS
Se no vės grai kai, ly gin da mi tais lai kais ma dingus
klos ty tus dra bu žius, audi nį su lanks ty davo
smul kio mis klos tė mis ir muš da vo ge le žiniais
rim bais. Ro mė nai dra bu žius plak da vo
įkai tin tais me ta li nius kū je liais. Ki nai ly gin ti
nau do jo me ta li nius kais tu vus, pri pil dy tus
smilks tan čių me džio ang lių, o ac te kai – papras
čiau sius sun kius plokš čius ak me nis: drabu
žius po jais tie siog pa kiš da vo pa gu lė ti.
XVII am žiu je Euro po je pap li to sa di ro nas – sun ki
tri kam pė ke taus plokš tė su ran ke na. Įkai tin tas
ug ny je jis ke lias mi nu tes iš lai ky da vo ly ginti
rei ka lin gą tem pe ra tū rą. Po to sa di ro ną vėl
rei kė da vo sta ty ti ant ug nies. O šiuo lai ki nio
ly gin tu vo pirm ta kas bu vo pap ras čiau sia kep tuvė.
Karš tų ang lių prik rau ta ji il gai iš lai ky da vo
ši lu mą ir vi sai neb lo gai ly gin da vo. Kad iš keptu
vės iš šo ku si žie žir ba ne su ga din tų audi nio,
in das su ang li mis bu vo už deng tas dang čiu, o iš
vir šaus, kad bū tų pa to giau, įtai sy ta ran ke nė lė.
Šei mi nin kės šį sun kų ke taus lie ji nį vik riai valdė
ir net gi įgu do juo pa mo juo ti, kad prie ang lių
pa tek tų dau giau de guo nies, įsi žieb tų dau giau
žie žir bų ir ly gin tu vas il giau neat vės tų.
XIX am žiu je iš po pu lia rė jo mu zi ki niai ly gin tu vai,
šiek tiek pa na šūs į mu zi ki nes dė žu tes – ly ginant
jie gro da vo ne su dė tin gas me lo di jas. To kie
ly gin tu vai bu vo puo šia mi ema liu, rai ži niais ir
ink rus ta ci jo mis. At si ra do ly gin tu vų, įkai ti na mų
ži ba lu, ban gi nių tau kais, spi ri tu, gam ti nė mis
du jo mis ir net gi ben zi nu.
Ly gin tu vą su elekt ri nio kai ti ni mo ele men tu – spira
le – vos prieš 130 me tų iš ra do ame ri kie tis
Hen ry W. See ly. Pir ma sis ly gin tu vas svė rė
maž daug 7 kg ir kai to ga na lė tai.
XX a. tre čia ja me de šimt me ty je elekt ri nis ly gintu
vas įgi jo tem pe ra tū ros re gu lia to rių, vė liau –
van dens in de lį ly gi na mam audi niui drė kin ti.
Šiuo lai ki nių ly gin tu vų pa das daž niau siai ga mi namas
iš ne rū di jan čiojo ar ba chro muo to plie no,
me ta lo ke ra mi kos, pa den gia mas ap sau gi ne
teflo no dan ga. Ly gin tu vo ne beį si vaiz duo ja me
be ga ro da vik lio – daž niau siai me džia ga drėki
na ma ga ru, sklin dan čiu per spe cia lias pa do
sky lu tes. O ly gin tu vais su ga ro ge ne ra to riu mi