Encyclopedia

157
1769 m.
AUTO MO BI LIS
Ši ma ši na bu vo tri ra tė, ji ne tu rė jo jo kio tinka
mo stab džio, o to je vie to je, kur vė les nių
lai kų auto mo bi liai tu rė jo va rik lį, pūp so jo
mil ži niš kas ga ro ka ti las. Bet ji iš pil dė se ną
žmo ni jos sva jo nę apie ve ži mą, ku ris sava
ran kiš kai be žmo gaus ir ark lio ju dė tų į
prie kį. To siek da mas olan dų ma te ma ti kas
Si mo nas Ste vi nas (1548–1620) 1600 m. net
bu vo su kū ręs bu ri nį auto mo bi lį, o iš tie sų
– jach tą su ra tais, ku rio je, pa sak to me to
pra ne ši mų, til po 30 as me nų.
Nau jų jų lai kų trans por to prie mo nę 1769-aisiais
Pran cū zi jos vy riau sy bės už sa ky mu su kū rė ka ro
in ži nie rius Ni co las Jo sep has Cug not (1725–
1804). La biau pa na ši į trak to rių nei auto mo bi lį,
ji bu vo su ma ny ta sun kiems pa būk lams temp ti.
Ga rų, ku rie per kol bas įsuk da vo prie ki nį ra tą,
va ro mas ve ži mas ga lė jo ga ben ti dau giau nei 2,5
to nos. Di džiau sias grei tis – 2–4 ki lo met rai per
va lan dą. Be je, šiam auto mo bi liui tek da vo kas 15
mi nu čių da ry ti pert rau ką, kad su si da ry tų nau jas
ga ro slė gis. Vė liau to kie auto mo bi liai pra dė jo
„skrie ti“ ir mies tų gat vė mis. Bet juos bu vo ga na
sun ku val dy ti, tad vie ną die ną vie nas neiš si teko
po sū ky je ir išg rio vė mū ri nio sta ti nio sie ną.
Pa sak met raš ti nin kų, trenks mas nu dun dė jo per
vi są Pa ry žių. Tai bu vo pir mo ji autoa va ri ja.
Ang li jo je 1803 m. jau va ži nė jo ga ru va ro mi tak si
auto mo bi liai, o po dvie jų de šimt me čių ga ri niai
om ni bu sai su prie ka bo mis ke lei vius ve žio jo
tarp mies tų. Tie sa, grei tis bu vo ne di de lis – vos
30 ki lo met rų per va lan dą.
Ir pa ga liau taip il gai lauk tas iš ra di mas: su gal vo tas
vi daus de gi mo va rik lis. 1885 m. pir mą jį benzi
ni nį auto mo bi lį – tri ra tį – pa ga mi no vo kie čių
in ži nie rius Kar las Ben zas (1844–1929). Dar
po me tų vo kie tis Gott lie bas Daim le ris (1834–
1900) su konst ra vo ke tur ra tį auto mo bi lį ir įk ūrė
pir mą ją pa sau ly je auto mo bi lių ga my bos bendro
vę. Vė liau, su si jun gus Daim le rio ir Ben zo
fir moms, at si ra do bend ro vė „Daim ler-Benz“, ir
šian dien ga mi nan ti „Mer ce des“ auto mo bi lius.
O K. Ben zas ir G. Daim le ris lai ko mi šių lai kų
auto mo bi lio kū rė jais, nors mums įp ras tą pa vida
lą auto mo bi lis įgi jo tik apie 1910-uosius.
1892 m. amerikietis Henry Fordas (1863–1947)
pagamino pirmąjį automobilį JAV ir 1903 m.
pradėjo serijinę jų gamybą. Automobilius gaminančios
bendrovės iš pradžių buvo nedidelės
dirbtuvės, kuriose kiekviena detalė buvo gaminama
rankomis. Vėliau atsirado milžiniški automobilių
fabrikai, konvejeriai ir robotai. Automobiliai
kasmet tobulėjo: juk pirmieji neturėjo nei priekinio
stiklo, nei valytuvų, buvo labai triukšmingi
ir rydavo labai daug degalų. Deja, automobilių
tobulėjimą ypač skatino Pirmasis ir Antrasis
pasauliniai karai. Pervežti sunkioms patrankoms,