Encyclopedia

166
la ma vo ir pa ver tė mū sų vi sų ge rai pa žįs ta mu
pro duk tu. H. J. Hein zo įkur ta bend ro vė 1907
m. jau pa ga mi no 12 mln. bu te lių ke ču po.
Bet gur ma nai tvir ti na, kad virs da mas ke ču pu „ketsiap“
pra ra do išs kir ti nį sub ti lų sko nį...
LIE TU VO JE ke ču pas pra dė tas var to ti apie
1992-uosius – tuo met ša lies par duo tu vių
len ty no se at si ra do len kiš ko ke ču po. Iki tol
lie tu viams bu vo ži no mas tik po mi do rų pa dažas
stik li niuo se in de liuo se. Pir mą jį lie tu viš ką
ke ču pą 1995 m. pa ga mi no R. Sus la vi čiaus
įmo nė (da bar ti nė UAB „Sus la vi čius-Fe lix“).
2009 m. 28 Lie tu vos įmo nės ga mi no 202 pa vadi
ni mų ke ču pą. Vie nas Lie tu vos gy ven to jas
per me tus jo su var to ja vi du ti niš kai 1,66 kg,
treč da lis lie tu vių ke ču pą val go kas dien.
ra tams bil dant įsi žie bian čios ki birkš tys su kels
gais rus, o ka ti lams spro gus žus žmo nės. Ta čiau
net ru kus ge le žin ke lis be veik šimt me čiui ta po
svar biau sia sau su mos trans por to prie mo ne.
1804 m.
GE LE ŽIN KE LIS
Spau do je ni ūriai pra na šau ta, kad kar vės, iš sigan
du sios pra va žiuo jan čių trau ki nių, ne teks
pie no, trau ki nio dū mai iš nuo dys paukš čius,
1803 m. lon do nie čiai iš vy do nau ją in ži nie riaus
Ric har do Tre vit hic ko (1771–1833) iš ra di mą.
Ste bė da mie si ke lio pak raš ty je sau giu ats tu mu
bū ria vo si žmo nės, kai šnarpš da mas ir tarš kė damas
gat vė mis va žia vo jo ga ro ve ži mas, skir tas
aš tuo niems ke lei viams.
Daug me tų R. Tre vit hic kas su ko gal vą, kaip ga ro
ma ši ną, ku ri jo gim ta ja me Korn va ly je, ala vo ir
ak mens ang lių ka syk lo se, va rė siurb lius ir konve
je rius, pri tai ky ti trans por to prie mo nėms. Jis
su konst ra vo aukš to slė gio ga ro ka ti lą ir prit virti
no jį ant va žiuok lės su ra tais. Prie ga ro ka ti lo
ci lind ro prit vir tin ti stry pai su ko ra tus.
Nau jo ji trans por to prie mo nė tą syk ne pa si tei si no:
to me to Lon do no gat vės sun kiam ve ži mui iš
ge le žies ir me džio bu vo per daug duo bė tos.
Net ru kus po pa ro do mo jo va žia vi mo ga ro ve žimas
su lū žo, o vė liau už si lieps no jo ir su de gė.
1804 m. R. Tre vit hic kas pa si ry žo dar vie nam mėgi
ni mui. Da bar sa vo ma ši ną jis pa lei do vie nos
Vel so me ta lur gi jos ga myk los bė giais, ku riais
šiaip va ži nė jo ark lių trau kia mi rū dos ir ge le žies
prik rau ti ve ži mai. Pa sa ko ja ma, kad ži no mas to
me to pra mo ni nin kas Sa mue lis Homf ray su si la žino
su ki tu įmo ni nin ku, ku ris iš jų pir ma sis su kurs
trans por to prie mo nę, pa jė gian čią 10 to nų kro vi nį
nu ga ben ti 10 my lių ats tu mu. R. Tre vit hic ko dė ka
la žy bas S. Homf ray lai mė jo: 1804 m. va sa rio
13-ąją pir ma sis pa sau lio gar ve žys 8 km per
va lan dą grei čiu tem pė pen kis va go nus su 70
dar bi nin kų ir 10 to nų kro vi niu.
De ja, R. Tre vit hic ko iš ra di mas me ta lur gi jos gamyk
lo je bu vo nau do ja mas tik ke lis mė ne sius:
ke taus bė giai neat lai kė gar ve žio bei kro vi nio