You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
287<br />
Pir ma sis 1930 m. stik lo skai du la vaiz dą per da vė<br />
vo kie tis Hein ric has Lam mas. Tuo me tu jis bu vo<br />
me di ci nos stu den tas ir no rė jo su kur ti en dosko<br />
pą, ku riuo ga lė tų paž velg ti į žmo gaus vi dų.<br />
Nau do da mas stik lo skai du las Lam mas ga vo<br />
lem pos kai ti na mo jo si ūle lio vaiz dą, bet jis bu vo<br />
la bai pras tos ko ky bės. Lam mui už pa ten tuo ti savo<br />
iš ra di mo ne pa vy ko, nes ta gar bė ati te ko ameri<br />
kie čiui Cla ren ce’ui Han sel lui (1898–1967).<br />
Šiam iš ra dė jui iš vi so bu vo su teik ta apie 300<br />
pa ten tų ir vie nas jų – už idė ją per duo ti vaiz dą<br />
fak su nau do jant tuš čia vi du rius vamz de lius.<br />
Stik lo skai du los pla čiau pra dė tos nau do ti po<br />
1950-ųjų. 1956 m. bu vo pa ga min ta me džia ga<br />
stik lo skai du loms pa deng ti. Tai, kad in for maci<br />
ją švie sos ban go mis ga li ma per duo ti kaip ir<br />
ra di jo ban go mis, su do mi no te le ko mu ni ka ci jų<br />
kū rė jus. O 1960-aisiais su kur tas pir ma sis laze<br />
ris – ypač stip rus švie sos šal ti nis – pra dė jo<br />
op ti nio duo me nų per da vi mo erą.<br />
Švie sos ban gų daž nis mi li jo nus kar tų di des nis už<br />
ra di jo ban gų daž nį, to dėl op ti niu skai du li niu,<br />
ar ba stik lo pluoš to, ka be liu ga li ma per duoti<br />
dau giau in for ma ci jos. Mo du liuo tos švie sos<br />
ban gos sklin da stik lo skai du lo mis. Im tu ve<br />
op ti nis sig na las pa ver čia mas elekt ri niu, ap doro<br />
ja mas, de ko duo ja mas ir gau na mas švie sos<br />
ban go mis per duo da mos in for ma ci jos sig na las.<br />
1977 m. įvy ko pir ma sis po kal bis te le fo nu ry šiui<br />
nau do jant 10 ki lo met rų il gio op ti nį ka be lį, nuties<br />
tą Long Bi če, Ka li for ni jo je. 1988 m. toks<br />
ka be lis nu ties tas At lan to van de ny no dug nu. Juo<br />
vie nu me tu bu vo per duo da ma apie 40 tūkst. pokal<br />
bių. Da bar bend rau ti te le fo nu ga li me su bet<br />
ku ria me Že mės kam pe ly je esan čiu paš ne ko vu, o<br />
in ter ne tu, ku ris be stik lo skai du lų be veik neį sivaiz<br />
duo ja mas, siun čia mi vaiz do įra šai ar teks tai<br />
ad re sa tą ga li pa siek ti per vie ną se kun dę. Vi sus<br />
švie so lai džius su jun gus į vie ną juo bū tų ga li ma<br />
ap juos ti Že mę dau giau nei 25 tūkst. kar tų.<br />
LIE TU VO JE pir ma sis op ti nis skai du li nis te lefo<br />
no ka be lis Vil nius–Kau nas nu ties tas 1992<br />
m., o per Bal ti jos jū rą – 1997-aisiais. Švie solai<br />
di nis in ter ne tas, pa ly gin ti su ki to mis Europos<br />
vals ty bė mis, Lie tu vo je la biau siai pap litęs.<br />
O in ter ne to spar tos mums ga li pa vy dė ti<br />
vos ne vi sų pa sau lio vals ty bių gy ven to jai.<br />
1938 m.<br />
TU ŠI NU KAS<br />
2005 m. Lon do no di zai no mu zie jaus lan ky to jai<br />
jį pri pa ži no ge riau siu pa sau ly je pi giai kainuo<br />
jan čiu iš ra di mu. Aukš tų jų tech no lo gi jų<br />
epoc ho je, kai teks tus ga li ma rink ti kom piute<br />
riu, ru tu li niai ra šik liai nep ra ra do pak lausos.<br />
Sta tis ti ka tei gia, kad jais nau do ja si 92<br />
proc. Že mės gy ven to jų.<br />
Šimt me čiais ant po pie riaus ra šy ta mir kant plunksną<br />
ra ša li nė je. Kad ne rei kė tų to da ry ti nuo lat,<br />
ki lo idė ja ra šik lio, ku ris sa vo kor pu se už lai ky tų<br />
ra ša lą. Pir ma sis ra ša li nis ra šik lis pa mi nė tas dar<br />
XVII am žiu je. Vie nas pir mų jų pa na šių į dabar<br />
ti nius bu vo pa ga min tas 1702 m., ta čiau jis<br />
tu rė jo di de lį trū ku mą – ra ša lo re zer vua ras bu vo<br />
ne san da rus, tep da vo po pie rių. 1819 m. ameri<br />
kie tis Joh nas Schaef fe ris su ge bė jo išsp ręs ti<br />
san da ru mo prob le mą su gal vo da mas re zer vua rą<br />
iš avies žar nos. Vė liau jis vis to bu lin tas – XIX
Change language