Encyclopedia

26
du jo mis. Po to ši ku ro rū šis bu vo sėk min gai
pri tai ky ta mies tų apš vie ti mui.
Apie 1840-uosius bu vo už pa ten tuo ta kai ti namo
ji elekt ros lem pu tė, ta čiau tuo me tu to kios
lem pu tės bu vo ne po pu lia rios, nes dar ne bu vo
prie mo nių su kur ti pa kan ka mą va kuu mą, ku ris
ap sau go tų kai ti namąjį si ūle lį nuo su de gi mo.
Be to, elekt ros ener gi ja bu vo bran gi. 1879 m.
ame ri kie čių iš ra dė jas Tho mas Al va Edi so nas
(1847–1931) pademonstravo kai ti na mą ją lempą
su ang li niu si ūle liu.
Da bar vei kiau siai švie siau sia lem pa yra įreng ta Las
Ve ga so (JAV) vieš bu ty je „Lu xor“. 45 kse no nų, 7
tūkst. va tų spin du lys sklei džia to kį stip rų švie sos
„ry šu lė lį“, kad teo riš kai 16 ki lo met rų aukš ty je
bū tų ga li ma skai ty ti laik raš tį. Švie sos spin du lio
stip ru mas ati tin ka 300 mi li jo nų 100 W lem pu čių
– ar ba 40 mi li jar dų žva kių.
LIE TU VO JE se niau si švies tu vai bu vo ras ti
Šven to jo je ir Ni do je. Tai bu vo mo li niai or namen
tuo ti ruo nių tau kų du be nė liai su dag čiu.
Iki XIX a. ant ros pu sės kai mie čiai daž niausiai
pa siš vies da vo ba la no mis su ži bin čiu mi,
žva ki dė mis ir ži bin tais su tau kų ar vaš ko
žva ke. Po 1830 m. mies tų gat ves apš vies da vo
iš pra džių la ji niai, vė liau – alie ji niai, ži ba liniai,
du ji niai ži bin tai. XX a. pra džio je miestuo
se jau švie tė elekt ri niai švies tu vai.
me tų. La biau siai ti kė ti na, kad tai bu vo nendrių,
pa pi ru so ar rąs tų plaus tas. To kiu lai ve liu
žmo gus kur kas sėk min giau žve jo jo, ga lė jo
pa siek ti ki tą upės kran tą ar net to li mą sa lą.
Vė liau siai 8000 m. prieš Kris tų
LAI VAS
Lai ve lis bu vo pir mo ji žmo gaus ran ko mis su kurta
trans por to prie mo nė. Nė ra tiks liai ži no ma,
kur ir iš ko bu vo su kur tas pir ma sis, bet spėja
ma, kad tai įvy ko ma žiau siai prieš 10 000
Il gai plaus tus žmo nės ga mi no si iš po ran ka esan čių
me džia gų, ne nau do da mi jo kių spe cia lių įran kių.
Vė liau iš vien ti so rąs to pra dė jo skob ti luo tus.
To kius lai vus bu vo ga na pap ras ta pa si ga min ti –
rei kė jo tik jė gos, o jos mū sų pro tė viams nes ti go.
Euro pos van de ny se luo tais plau kio ta jau VII–V
tūks tant me ty je prieš Kris tų. Tų lai kų maž daug 3
m il gio luo tas ras tas Olan di jo je.
Af ri kos gy ven to jai ma žiau siai 8000 me tų sta to
lai vus. Tai pat vir ti na Ni ge ri jo je ras tas 8,4 m
il gio ir 50 cm plo čio luo tas.
7000 m. prieš Kris tų Vi dur že mio jū ro je pa si rodė
lai ve liai, pa ga min ti iš sto rų len tų ir kai lio.
Vo kie ti jo je ras tas šiau ri nio el nio ra gų lie ka nas
kai ku rie ty rė jai lai ko ak mens am žiaus lai vo,
žmo gaus pa si ga min to iš kai lio, špan tais – va dina
mai siais „šon kau liais“. 5000 m. prieš Kris tų