Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
275<br />
jų kai nos – mo te rys ne bu vo nu si tei ku sios<br />
mo kė ti už tai, ką iki tol pa si da ry da vo pa čios.<br />
Kai įk lo tai at pi go, jos tie siog dro vė da vo si juos<br />
pirk ti. Kad ne rei kė tų nu rau dus pra šy ti par da vėjo,<br />
bu vo pas ta ty tos spe cia lios dė žu tės, į ku rias<br />
pir kė jos įmes da vo pi ni gų ir ty lė da mos nuo<br />
pre kys ta lio pa siim da vo įk lo tų dė žu tę.<br />
XX a. tre čia ja me de šimt me ty je par duo tu vė se ir<br />
žur na luo se pa si ro dė pir mo sios va tos ir med vil nės<br />
įk lo tų rek la mos. Pir mie ji pa na šūs į da bar ti nius<br />
pra dė ti ga min ti 1936 m., bet iš po pu lia rė jo tik<br />
sep tin to jo de šimt me čio pa bai go je. Nuo de vin to jo<br />
de šimt me čio pra dė jo ypač spar čiai ge rė ti įk lo tų<br />
di zai nas ir sa vy bės: pa di dė jo jų su ge ria mu mas,<br />
jie ta po daug plo nes ni (prieš tai bu vo iki 2 cm<br />
sto rio), at si ra do „spar ne liai“, su ge rian tys ge liai.<br />
1931 m. lapk ri čio 19-ąją Den ve rio gy dy to jas Earlas<br />
Haa sas (1885–1981) pa ten ta vo tam po ną.<br />
Po po ros me tų jo ko le gė Gert ru de Tend rich nupir<br />
ko tam po nų ga my bos tei sę ir įk ūrė bend ro vę<br />
„Tam pax“. 1947 m. vo kie čių gi ne ko lo gė Ju dith<br />
Es ser-Mit tag (g. 1921) pa gal an ti sep ti nio medvil<br />
nės tam po no šau ti nių žaiz dų krau ja vi mui<br />
stab dy ti pa vyz dį su kū rė šiuo lai ki nio hi gie ni nio<br />
tam po no di zai ną. Pa te kęs į Vo kie ti jos rin ką<br />
pro duk tas ga vo „O.B.“ var dą (vo kiš kai oh ne<br />
Bin de – jo kių tvars čių). Penk ta ja me de šimt mety<br />
je pra dė ta ma si nė jų ga my ba.<br />
Pa na šiu lai ku kaip tam po nai pa si ro dė ir iš po lie ti leno<br />
ga mi na mos va di na mo sios menst rua ci jų taurės<br />
ar puo de liai (angl. menstrual cup). Tai bu vo<br />
ame ri kie tės Leo nos Chal mers iš ra di mas. Bet jas<br />
nau do ti išd rį so tik pa čios drą siau sios li be ra lių<br />
pa ži ūrų mo te rys. To dėl nau jo vė nep ri gi jo ir tik<br />
XX a. de vin ta ja me de šimt me ty je, ki lus eko lo giniam<br />
są jū džiui, šią daug kar ti nio nau do ji mo priemo<br />
nę pri si mi nė ža lių jų ats to vės. To kios „tau rės“<br />
da bar ga mi na mos iš gu mos ar si li ko no ir „to mis<br />
die no mis“ vis po pu lia res nės.<br />
LIE TU VOS mo te rys su ko si iš sa vo bė dų pana<br />
šiai kaip vi sa me pa sau ly je. Kai ku rios<br />
pa čios pa si si ūda vo įk lo tų iš sku du rė lių,<br />
nau do jo va tą. Tie sa, se niau, ypač kai me,<br />
re ta mo te ris ne šio jo apa ti nes kel nai tes, tad<br />
ne ma lo nius tų die nų pa da ri nius slė pė že mę<br />
sie kian tys si jo nai.<br />
1922 m.<br />
PRE KY BOS CENT RAS<br />
Da bar ti nių pre ky bos cent rų pra džios rei kė tų<br />
ieš ko ti se no vės ara bų pre ky bi nė se gat vė se<br />
ar kvar ta luo se. Ara bai juos va di no su kais<br />
(ang liš kai souq ar ba souk). Di de lis su kas<br />
bu vo da li ja mas į ma žes nes spe cia li zuo tas<br />
pre ky vie tes, pa vyz džiui, auk so, teks ti lės,<br />
pries ko nių. Di džiau sias su kas X am žiu je<br />
vei kė Is fa ha no mies te Per si jo je, da bar ti niame<br />
Ira ne. Te he ra ne to kia pre ky vie tė drie kėsi<br />
net 10 ki lo met rų. XV am žiu je pas ta ty to je<br />
Stam bu lo pre ky vie tė je bu vo 58 gat vės ir<br />
apie 4000 par duo tu vių.<br />
1774 m. Oks for de (Ang li ja) pra dė jo veik ti vie nas<br />
pir mų jų spe cia liai pas ta ty tų pre ky bos komp leksų<br />
„Ox ford Co ve red Mar ket“. 1785 m. Sankt<br />
Pe ter bur ge 53 tūkst. m 2 plo te įsi kū rė „Gos ti nyj<br />
dvor“ – dau giau kaip 100 par duo tu vių po vie nu<br />
sto gu. 1819 m. Lon do ne du ris at vė rė „Bur lington<br />
Ar ca de“, 1893 m. Mask vo je – GUM’as.
Change language