Encyclopedia

144
– po nia Tibl. Ji pa sie kė 2700 m aukš tį ir ore
iš bu vo 142 mi nu tes. Ka ro tiks lais karš to oro
ba lio nai pir mą kar tą pa nau do ti per JAV pi lie tinį
ka rą (1861–1865).
Pir mą jį skry dį oro ba lio nu LIE TU VO JE 1806 m.
lapk ri čio 14 d. pa de monst ra vo ru mu nas cir ko
ar tis tas Jor da kis Ku pa ren ka iš Mol da vi jos.
Pir mą jį lie tu viš ką oro ba lio ną iš po lie ti leno
plė ve lės 1988 m. pa si ga mi no jo na viš kis
Leo ni das Sim niš ka ir juo ke lioms mi nu tėms
bu vo pa ki lęs į orą. 1991 m. ge gu žę Rum šiškė
se su reng tas pir ma sis Lie tu vos karš to oro
ba lio nų čem pio na tas. Nuo to lai ko to kie čempio
na tai vyks ta kas met įvai riuo se mies tuo se.
2006 m. lapk ri čio 27 d. pi lo tas Vy tau tas Sama
ri nas ir ke liau to jas Vla das Vit kaus kas
di džiau siu Lie tu vo je 3700 m 3 ba lio nu pa ki lo
į re kor di nį 10 064 m aukš tį, o jų ba lio nas
pa sie kė 160 km/val. grei tį.
1714 m.
RA ŠO MO JI
MA ŠI NĖ LĖ
„Ma nau, ji spaus dins grei čiau, nei aš ga liu
ra šy ti“, – 1874 m. sa vo bro liui ra šė gar sus
ame ri kie čių ra šy to jas Mar kas Twai nas.
Laiš ką jis pa ra šė ant po pie riaus ra šo mą ja
ma ši nė le, pa ga min ta bend ro vės „Re mington“.
Tai bu vo gud rus rin ko da ros triu kas.
Bend ro vė pa si ga vo nau jo vę – spaus di ni mo
ma ši nė lių ga my bą, ta čiau vers las ne si suko.
Pa vyk da vo par duo ti vos vie ną ki tą,
kol vie ną ma ši nė lę va do vai pa do va no jo
pra dė ju siam gar sė ti ame ri kie čių ra šy to jui
Sa mue liui Cle men sui, ži no mam sla py vardžiu
Mar kas Twai nas. Gar si pa var dė tu rė jo
įta kos... Nors „Re ming ton“ šian dien la biau
ži no ma sa vo ga mi na mais gink lais ir siuva
mo sio mis ma ši no mis nei ra šo mo sio mis
ma ši nė lė mis.
1714-aisiais bri tas Hen ry Mil lis už pa ten ta vo
„ma ši nė lę ar me to dą spaus din ti ar ba nu ra šy ti
rai des“. Bet jo konst ruk ci ja nie ko ne su do mi no
ir neiš po pu lia rė jo. Tik apie 1840 m. pa si ro dė
pir ma sis ran ki nio dar bo ra šy mo apa ra tas, Marko
Twai no ma ši nė lės pro to ti pas.
1866-aisiais iš ra dė jas Pe te ris Mit ter ho fe ris Aust rijos
im pe ra to riui Fran cui Jo ze fui pir ma jam patei
kė nau jos ra šo mo sios ma ši nė lės mo de lį. Nors
im pe ra to rius tą mo de lį pat vir ti no ir sky rė lė šų
jam ga min ti, pro jek tas li ko dul kė ti val di nin kų
stal čiuo se, kol su juo at si tik ti nai su si pa ži no kitas
žy mus iš ra dė jas – ame ri kie tis Chris top he ris
Sho le sas (1819–1890). Jis su bend ra min čiais
mo de lį pa to bu li no – su kū rė kla via tū ros rai džių
pa vyz dį, pa va din tą pa gal ant ro sios eilės pir mąsias
še šias kla vi šo rai des: QWER TY. Ją ma to te
ir da bar ti nių kom piu te rių kla via tū ro je.
Pir mo sios spaus di ni mo ma ši nė lės tu rė jo ki to kią
rai džių iš si dės ty mo tvar ką – DVO RAK. Ji lei do
grei čiau spaus din ti teks tą, pa ly gin ti su da bar tiniu
QWER TY. Bet jo mis spaus di nan čios pa ne lės
pyš kin da vo taip grei tai, kad kai ku rių rai džių