Encyclopedia

286
už šal dy tas dar XIX am žiaus vi du ry je. Šal dy ti
vai siai kar tu su le dais par da vi nė ti maž daug nuo
1905-ųjų, o Ka na do je 1929 m. pa si ro dė šal dy tos
žu vys. Tai bu vo žu vų fi lė. Bet pir mą jį pus šim tį
me tų ypa tin gų šal dy mo tech no lo gi jų ne su kur ta,
kol jo mis ne su si do mė jo niu jor kie tis Cla ren ce’as
Bird seye’us (1886–1956).
1912–1915 m. šis kai lių pre kei vis daž nai lan ky davo
si Ka na do je ir su si do mė jo pa ma tęs, kaip es kimų
su gau tos žu vys nuo spei go ir žvar baus vė jo
aki mirks niu su le dė da vo. At šil dy tos sko niu jos
ne sis kir da vo nuo švie žių. Net ru kus Bird seye’us
su kū rė ir 1927 m. už pa ten ta vo grei to jo šal dy mo
tech no lo gi ją, lei džian čią mais tą sus ting dy ti taip
grei tai, kad jo ląs te lė se su si da ro tik ma žy čiai le do
kris ta lai, o ląs te lių sie ne lės lie ka ne pa žeis tos.
1924 m. Bird seye’us įk ūrė bend ro vę „Fros ted
Food“, vė liau ją par da vė bend ro vei „Pos tum“,
po kiek lai ko pa si va di nu siai „Ge ne ral Foods“
kor po ra ci ja. Ji 1930 m. pa ga mi no pir mą ją
šal dy tų špi na tų „Birds Eye“ par ti ją. Pre ky bo je
jie pa si ro dė ko vo 6-ąją ke lio se Spring fil do parduo
tu vė se Ma sa ču set so vals ti jo je. „Birds Eye“
rek la ma tei gė, kad grei tai už šal dy tas mais tas
iš lie ka švie žias, ne pa kei čia sa vy bių. Vis kas paruoš
ta – jo kio va ly mo, jo kio var go vir tu vė je!
Iš pra džių toks mais tas ne bu vo po pu lia rus – pirkė
jams per bran gus, ne daug kas tu rė jo šal diklius,
kur ga lė tų jį lai ky ti. Jo pak lau sa pa di dė jo
XX a. sep tin ta ja me de šimt me ty je, kai pre ky boje
pa si ro dė mik ro ban gų kros ne lės. Dar di des nį
su si do mė ji mą su kė lė iš Mė nu lio grį žę ast ronau
tai – jie vi siems ste bint vai ši no si į eks pe dici
ją pa siim tais šal dy tais mais to pro duk tais.
1953 m. JAV į par duo tu ves pa tiek tos pir mo sios už šaldy
tos žu vų laz de lės – žu vų fi lė, ap vo lio ta dži ūvėsė
liais, vė liau pa va din ta žu vies pirš te liais. Po dve jų
me tų pirš te liai at ke lia vo į Euro pą – pir miau sia į
Di džią ją Bri ta ni ją. Il gai niui im ta už šal dy ti dau gybė
mais to pro duk tų – pi cos, bly ne liai, vir ti nu kai.
LIE TU VO JE po pu lia rūs šal dy tos teš los pusga
mi niai ir iš da lies kep ta duo na. Už maišy
ta teš la stai giai už šal do ma iki –18° C ir
su pa kuo ja ma į po lie ti le no pa kuo tes. 2007 m.
pra džio je di džiuo siuo se pre ky bos cent ruo se
pa si ro dė nau jie na – ke lių rū šių už šal dyti
ant rie ji pa tie ka lai, ku riais su si do mė jo
am ži nai sku ban tys var to to jai. Per ke lio li ka
mi nu čių su le dė ję pa tie ka lai mik ro ban gų
kros ne lė je ar or kai tė je virs ta ga ruo jan čiais
pie tu mis. Ta čiau ne rei kia bū ti di de liu mais to
eks per tu, kad įsi ti kin tum – jo kie pra mo nės
ste buk lai neats tos ma mos pa ga min tų pie tų.
Šiuo me tu Lie tu vo je vei kia apie 20 įmo nių,
ga mi nan čių šal dy tus pro duk tus, di des nės –
„Ju dex“, „Li ūtu kas ir Ko“, „No wa co Lie tuvo
je“, „Ol vic“.
1930 m.
STIK LO SKAI DU LOS
Tai, kad švie są ga li ma nuk reip ti krei va li ni ja,
ma no ma, ži no jo ir an ti kos stik lo pū ti kai. Bet
už šio reiš ki nio išaiš ki ni mą tu ri me bū ti dėkin
gi švei ca rui Da nie liui Col la do nui. 1841 m.
jis pa de monst ra vo, kad že myn krin tan čios
van dens čiurkš lės pra lei džia švie są. Vie ni
pir mų jų jo iš ra di mą pra dė jo tai ky ti dan tų
gy dy to jai, lenk to mis stik lo laz de lė mis apšvies
da mi sa vo pa cien tų bur nos ert mę.
Skaid rios me džia gos šer dis pa den gia ma ke lių de šimčių
mik ro met rų sto rio ap val ka lu. To kio je skai dulo
je švie sos ban gos sklin da dėl vi siš ko jo vi daus
ats pin džio – švie sa vi siš kai at sis pin di nuo ri bos
tarp dvie jų ap lin kų. Ši sa vy bė bu vo pri tai ky ta ne
tik te le ko mu ni ka ci jų sri ty je, bet ir me di ci no je.