Encyclopedia

289
Vi sai ne se nų lai kų LIE TU VOS in te li gen to rašy
mo prie mo nių „komp lek tas“ at ro dė taip:
„me di nis pa dėk las su įdu bo mis plunks na kočiams,
ra ša li nė su dviem re zer vua rais, už dengia
ma rai žy tu pa ne liu, pre sas ra ša lui sau sin ti.
(...) Re zer vua ruo se vi suo met bū da vo vio le ti nio
ra ša lo, o grio ve liuo se gu lė da vo plunks na kočiai:
tė vo ir ma mos. Šei mos kro ni ką tė vas
ir gi ra šė plunks na ko čiu. Po ka rio mo ky to jai
dau giau sia ra šy da vo pieš tu kais, pri si rei kus
plunks na, o par ke rį re tas te tu rė jo, ru siš ki
auto ma ti niai ko te liai mū sų na muo se pa si ro dė
gal 1956 me tais, vyks tant XX TSKP su va žiavi
mui“ (Jur gis Kun či nas, „Nu si gink la vi mo
var žy bos“, „Šiau rės Atė nai“, 2004 ko vo 6).
So vie tų Są jun go je su kur ti tu ši nu ką ban dyta
1949 me tais. Bet nie ko iš to nei šė jo – jis
bu vo tik keis ta geo met ri nė fi gū ra su abe joti
nos subs tan ci jos už pil du. Tik po kiek lai ko
pa vy ko at ras ti che mi nę jo for mu lę. Tai bu vo
ri ci na, su mai šy ta su ka ni fo li ja – spyg liuo čių
sa kų der va. 1965 m. pra dė ta tu ši nu kų gamy
ba So vie tų Są jun go je, o apie 1970-uosius
ji ta po ma si nė ir pa sie kė Lie tu vą. Iš pra džių
dėl ne vi sai aiš kių prie žas čių ne leis ta jais
ra šy ti mo kyk lo se – esą ga di na ra šy se ną. Bet
ra šan tie ji juos pa mė go – ta ry bi niai tu ši nukai
tu rė jo kei čia mą šer de lę.
1938 m.
KO PI JUOK LIS
Ame ri kie tis tei si nin kas, ga vęs dar bą vie nos
Niu jor ko bend ro vės pa ten tų sky riu je, ne buvo
la bai pa ten kin tas – jam te ko ran ko mis
per ra ši nė ti dau gy bę vie no dų do ku men tų.
Pra dė jęs ieš ko ti bū dų, kaip pa leng vin ti šią
nuo bo džią ir var gi nan čią veiklą, jis pa kei tė
mi li jo nų biu rų dar bą vi sa me pa sau ly je.
Se niau sias ko pi ja vi mo bū das – hek tog ra fi ja.
Hek tog ra fas – tai plokš čia dė žė, į ku rią ly giu
sluoks niu bū da vo pri pi la ma dre bu čių, pa da rytų
iš že la ti nos, gli ce ri no ir van dens. Ori gi na las
bū da vo pa ra šo mas spe cia liu ra ša lu ir pris paudžia
mas prie dre bu čių pa vir šiaus. Nuė mus
po pie rių ori gi na lo at vaiz das lik da vo dre bu čių
pa vir šiu je. Prie jo spau džiant spi ri tu su vil gy tus
la pus bu vo gau na ma iki šim to ko pi jų.
Vė liau šį bū dą pa to bu li no Tho mo Edi so no
(1847–1931) ro ta to rius. Apa ra tą su da rė elekt rinė
plunks na, ku ria ra šant spe cia lia me po pie riuje
bu vo pra mu ša mos ma žos sky lu tės da žams
nuo vo le lio pa tek ti ant ra šo mo jo po pie riaus.
Gau tas tra fa re tas su išp jau to mis rai dė mis ant
bet ku rio pa vir šiaus bū da vo ats pau džia mas dažais
pa deng tu vo le liu.
Vė liau mat ri ca ga min ta ra šo mą ja ma ši nė le be dažan
čio sios juos te lės. Ma ši nė lės li te ros vaš kuo tame
po pie riu je pra muš da vo rai džių ats pau dus, per
ku riuos ant po pie riaus ir pa tek da vo da žai. Bū davo
ran ki niai ir elekt ri niai ro ta to riai, ku rie ga lė davo
pa da ry ti apie 1000 ats pau dų per va lan dą.
Ame ri kie tis tei si nin kas Ches te ris Floy das Carl sonas
(1906–1968), ku riam dar be te ko ran ko mis
per ra ši nė ti dau gy bę vie no dų do ku men tų, su
drau gu vo kie čiu emig ran tu Ot to Ko mei ėmė ieško
ti bū dų, kaip ra cio na li zuo ti to kią ne kū ry bin gą
veik lą. Imp ro vi zuo to je la bo ra to ri jo je Niu jor ko
vieš bu ty je „As to ria“ jie ėmė si eks pe ri men tų.
Vie ną ru dens die ną Carl so nas ant stik lo lakš to
už ra šė eks pe ri men to vie tą ir da tą – As to ria, 10