Encyclopedia

151
ko le gų ne pa si ten ki ni mą – šie ma nė, kad grei tai
dir ban tis įren gi nys (be je, jis bu vo me di nis)
atims iš jų duo ną. 1831 m. siu vė jai sug rio vė
ne di de lį B. Thi mon nier fab ri ką prie Pa ry žiaus
ir su dau žė jo ga mi na mas ma ši nas. B. Thi monnier
net ru kus vėl at sis to jo ant ko jų. 1841 m. jis
pa ga mi no 80 to kių ma ši nų Pran cū zi jos ka rių
uni for moms si ūti.
Bet di džiau sia šlo vė ap lan kė Isaa cą Mer ri tą Singe
rį (1811–1875) – ame ri kie tį, ku rio tė vas buvo
emig ra vęs iš Vo kie ti jos. 1851 m. jis su jun gė
ge riau sias ki tų kū rė jų idė jas ir už pa ten ta vo
sa vo konst ruk ci ją. Sin ge rio ma ši nos iš po pu liarė
jo ir dėl ge ros jų pa tei ki mo rin kai stra te gi jos.
Ne ga na to, jo part ne ris ad vo ka tas Ed war das
Clar kas pa si ūlė mo kė ji mo da li mis bū dą. Nuo
1856 m. kiek vie nas ame ri kie tis ga lė jo iš si mokė
ti nai įsi gy ti 50 do le rių kai nuo jan čią siu vamą
ją ma ši ną: su mo kė ti 5 do le rius gry nai siais ir
pas kui mo kė ti kas mė ne sį da li mis. Ži no ma, jos
pir ki mo kai na pad vi gu bė da vo.
1855 m. siu va mo ji ma ši na su pa to bu lin tu medžia
gos pa da vi mo mec ha niz mu bu vo pris ta ty ta
pa sau li nė je pa ro do je Pa ry žiu je. Tie sa, ji dar
ne bu vo la bai pa to gi dirb ti: pa va ros mec ha nizmą
rei kė jo suk ti ran ka ar ba min ti ko ja. Ir štai
1889 m. Sin ge rio bend ro vė pris ta tė pir mą ją
elekt ri nę siu va mą ją ma ši ną, bet po pu lia rios jos
ta po tik at pi gus elekt ros ener gi jai.
Šių lai kų siu va mo sio mis ma ši no mis ga li ma ne tik
su si ūti, bet ir ap si ūlė ti, su dygs niuo ti, su daigsty
ti, siu vi nė ti, įsi ūti kil pas, įt vir tes, pri si ūti
sa gas. Yra tu rin čių prog ra mi nio val dy mo įrengi
nius, stab dy mo įtai sus, o jų siu vi mo grei tis
yra 5500–7500 dygs nių per mi nu tę. Tai gi vie na
to kia ma ši na B. Thi mon nier lai kais be dar bo
bū tų pa li ku si 200–250 siu vė jų.
LIE TU VO JE siu va mų jų ma ši nų at si ra do XIX a.
pa bai go je. 1895 m. Vil niu je vei kė 21 siu vyk la,
1931 m. ša ly je (be Vil niaus kraš to) jų bu vo 58.
Šian dien jau ne vie na siu va mo ji ma ši na dūz gia
ap da rus si ūda ma ir iš ran kiems va ka riečiams.
In di jos teks ti lės pra mo nės ats to vai
svars to ga li my bę bank ru ta vu sios di džiausios
Pa ne vė žio ga myk los „Ek ra nas“ pa talpo
se įkur ti di de lę siu vyk lą.