Encyclopedia

66
Il gai niui ideog ra mo mis im ta žy mė ti ne tik pa vie nes
są vo kas ir jas reiš kian čius žo džius, bet ir žo džių
da lis, skie me nis. Ėmė ras tis nau jo raš to ti po – fonog
ra fi jos – ele men tų. Fo nog ra fi nis raš tas per teikia
jau ne be min tis ar są vo kas, bet gar si nę kal bos
pu sę, ja me gra fi niai ženk lai su sie ti su kal ba.
Skie me ni nis raš tas yra fo nog ra fi nio raš to rū šis.
Jau III tūks tant me ty je prieš Kris tų jį var to jo
Me so po ta mi jo je gy ve nę šu me rai, taip pat asirai,
ba bi lo nie čiai. Da bar skie me ni nį raš tą, pavel
dė tą iš sansk ri to, var to ja In di jos gy ven to jai,
etio pai, ko rė jie čiai ir kai ku rios ki tos tau tos.
Ge ro kai vė les nis už skie me ni nį yra fo ne mi nis
raš tas. Jis at si ra do tik tai II tūks tant me čio prieš
Kris tų ant ro je pu sė je–I tūks tant me čio pra džioje
ir pla čiai pap li to dau ge ly je pa sau lio tau tų.
Tai raš tas, ku ria me ats ki ras ženk las žy mi ats kirą
gar są. Šio raš to pra di nin kai yra fi ni kie čiai.
Fi ni kie čių raš tą su da rė 22 ženk lai, žy min tys priebal
sius ir pus bal sius. Iš fi ni kie čių rai dy ną pe rė mė
grai kai, jį ge ro kai pa kei tė ir pri tai kė prie sa vo
gar sų sis te mos. Grai kų rai dy ną nu si ži ūrė jo ir jį
pri si tai kė Ape ni nų pu sia sa lio gy ven to jai – et ruskai,
os kai, umb rai, lo ty nai. Ro mė nams su kū rus
ga lin gą im pe ri ją jų lo ty niš ka sis 23 raš me nų raidy
nas pap li to po vi są Va ka rų ir Vi du rio Euro pą.
Plis da mas lo ty niš ka sis rai dy nas įgi jo nau jų bruožų,
bu vo pri tai ko mas prie kiek vie nos kal bos.
Ger ma nų ša ly se nuo XII a. įsi ga lė jo smai lių,
kam puo tų for mų go ti ki niai raš me nys, ku riuos
ke le tą šimt me čių var to jo ir če kai, len kai, o
vo kie čiai net iki XX am žiaus vi du rio. Go ti kiniu
šrif tu XVI–XVII a. bu vo spaus di na mos ir
lie tu viš kos kny gos, ta čiau nuo XVIII a. Lie tuvo
je vi suo ti nai pe rei ta prie ap va lių lo ty niš kų jų
raš me nų. Go ti ki niai raš me nys iš li ko tik Ry tų
Prū si jos lie tu viš kuo se spau di niuo se.
Pir mą ją LIE TU VIŠ KĄ abė cė lę pa ren gė Marty
nas Maž vy das 1547 me tais. Jo je bu vo
23 go tiš ko jo rai dy no rai dės. Ten dar nė ra
mums įp ras tų č, š, ž, ą, ę, ė, į, ų, ū. Kiek vienos
jų is to ri ja ki to kia. No si nes rai des ą ir ę
pir mie ji lie tu vių ra šy to jai pe rė mė iš len kų,
o jų pa vyz džiu lie tu viai pa si da rė ir „trūksta
mas“ į bei ų. Gra fe mą ė pa si ūlė pir mo sios
spaus din tos (1653 m.) lie tu vių kal bos grama
ti kos auto rius Da nie lius Klei nas. Rai dės
č, š, ž „su paukš čiu kais“ dar XIX a. bu vo
pa sis ko lin tos iš če kų. Pa ti jau niau sia lie tuvių
abė cė lės rai dė yra ū, įdieg ta kal bi nin ko
Jo no Jab lons kio.
1503 m. Kel ne iš leis tos lo ty niš kos kny gos
„Trak ta tas ku ni gams“ („Trac ta tus sa cerdo
ta lis“) pas ku ti nia me pus la py je bu vo atras
tas lie tu viš kas po te rių teks tas, pa ra šy tas
ne ži no mo as mens. Ty ri nė to jai nus ta tė, kad
ra šy ta XVI a. pra džio je. Tai se niau sias iš visų
iki šiol ži no mų teks tų lie tu vių kal ba.