Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
301<br />
nau ją. Bet šis žmo gus pra gy ve no iki 2001-ųjų<br />
ir per vi są tą lai ką jam bu vo pa keis ti 25 skir tingi<br />
sti mu lia to riai.<br />
Šiais lai kais šir dies sti mu lia to riaus imp lan ta vi mo<br />
ope ra ci ja trun ka maž daug va lan dą, daž niau siai<br />
tai ko ma vie ti nė, re čiau – vi siš ka ne jaut ra. Šir dies<br />
sti mu lia to rius imp lan tuo ja mas per ne di de lį pjū vį<br />
krū ti nės odo je. Du iš jo išei nan tys elekt ro dai<br />
nu ve da mi į prie šir dį ir skil ve lį. Pri rei kus jie ima<br />
skleis ti elekt ros im pul sus ir ska ti na šir dies veik lą.<br />
Sti mu lia to riai imp lan tuo ja mi ne tik tuo met, kai<br />
šir dis pa ti ne pa jė gia plak ti, bet ir at si ra dus priešir<br />
džių vir pė ji mui. Jis ne ri bo ja įp ras tos žmo gaus<br />
veik los, ta čiau rei kė tų veng ti la bai stip rių elektro<br />
mag ne ti nių lau kų. Jo veik lą ga li sut rik dy ti<br />
elekt ros pas to tės, kar tais net mo bi lie ji te le fo nai<br />
ar par duo tu vė se įreng ti de tek to riai.<br />
LIE TU VOS kar dio lo gai So vie tų Są jun go je<br />
bu vo pir mie ji ir il gą lai ką vie nin te liai, kurie<br />
da rė šir dies sti mu lia to riaus įso di ni mo<br />
ope ra ci jas. Pir mą ją 1961 m. at li ko Jur gis<br />
Brė di kis. Da bar kas met apie pu sant ro šim to<br />
sti mu lia to rių pa kei čia ma iš se kus jų ba teri<br />
joms, ku rios vei kia apie 10 me tų. Sti mulia<br />
to riaus imp lan ta vi mą, ku rio ope ra ci ja<br />
kai nuo ja apie 10 tūkst. li tų, kom pen suo ja<br />
Vals ty bi nė li go nių ka sa.<br />
1953 m.<br />
PĖD KEL NĖS<br />
Vi du ram žiais aukš tuo me nės vy rai mū vė jo ilgas<br />
ko ji nes, raiš te liais pri ri ša mas prie marški<br />
nių ar ba apa ti nių dra bu žių. To kių ko ji nių<br />
gim ti ne lai ko ma Is pa ni ja. Ma no ma, kad pirmo<br />
ji mo te ris, ap si mo vu si il gas ko ji nes, bu vo<br />
Elž bie ta I (1533–1603) – Ang li jos ka ra lie nė<br />
jas ga vo do va nų iš Is pa ni jos ka ra liaus.<br />
il gais si jo nais jos te be mū vė jo prie apa ti nių<br />
kor se tų se ga mas ko ji nes. Vis kas pa si kei tė<br />
sep tin to jo de šimt me čio vi du ry je, kai ne pap rastai<br />
iš po pu lia rė jo bri tų di zai ne rės Ma ry Quant<br />
pa si ūly tas mi ni si jo nė lis, ati den gian tis ne tik<br />
blauz das, bet ir da lį šlau nų. Štai ta da la bai<br />
pri rei kė pėd kel nių. Jau 1970 m. JAV jų bu vo<br />
par duo da ma dau giau ne gu ko ji nių.<br />
To bu lė jant ko ji nių pra mo nei pėd kel nes pra dė ta<br />
1910 m. Vo kie ti jo je, Bam ber go mies te, bu vo<br />
pa ga min tos pir mo sios ko ji nės iš sin te ti nio<br />
pluoš to – dirb ti nio šil ko. Pėd kel nės at si ra do<br />
daug vė liau – be veik įpu sė jus XX am žiui. Iš<br />
pra džių jas mū vė jo tik ak to rės ir šo kė jos. Viena<br />
pir mų jų penk to jo de šimt me čio pra džio je<br />
jas ap si mo vė ame ri kie čių ak to rė, dai ni nin kė ir<br />
šo kė ja Ann Mil ler (1923–2004). Iki tol ko jinės<br />
bū da vo siu va mos prie sce ni nio kos tiu mo,<br />
tad joms sup ly šus prie kos tiu mo tek da vo si ūti<br />
nau ją po rą. Kur kas pa to giau bu vo ko ji nes si ūti<br />
tie siog prie apa ti nio tri ko ta žo.<br />
1953-iaisiais ame ri kie tis Al le nas Gan tas su kū rė<br />
to kias pėd kel nės, ko kias tu ri me da bar. 1959 m.<br />
Šiau rės Ka ro li nos teks ti lės kom pa ni ja „Glen<br />
Ra ven Mills“ pra dė jo ma si nę Gan to pėd kel nių<br />
ga my bą. 1965 m. ta pa ti kom pa ni ja pra dė jo<br />
ga min ti be si ūles pėd kel nes.<br />
Vis dėl to pap ras toms mir tin go sioms pėd kel nių<br />
tuo me tu dar ne la bai rei kė jo: po są ly gi nai
Change language