Encyclopedia

317
1971 m.
SKAIT ME NI NĖ
KNY GA
Skait me ni nė kny ga ne tu ri „kū no“. Auto rius ar
lei dyk la ne par duo da to kios kny gos tie sio gi ne
pras me – pir kė jui su tei kia ma li cen ci ja skai ty ti
jos tu ri nį, pa na šiai kaip nau do ti kom piu te ri nę
prog ra mą. Tai kny ga, ku rio je vi sa in for ma ci ja
už ko duo ta tik skait me ni niu bū du.
Į de šim tą de šim tį įko pęs JAV ra šy to jas Ray Bradbu
ry (g. 1920 m.) įnir tin gai prie ši no si idė jai
jo kny gas leis ti skait me ni niu for ma tu. Yra net
pa sa kęs, kad elekt ro ni nės kny gos, ku rias ga lima
skai ty ti kom piu te rio ek ra ne, iš ma nia ja me
te le fo ne ar ba spe cia lio je skai tyk lė je, dvo kia
„kaip iš de gęs ku ras“.
Bet gar sia jam fan tas tui ne pa vy ko iš veng ti mo dernių
jų tech no lo gi jų. Ra šy to jo agen tai įsp rau dė
auto rių į kam pą pa reikš da mi, kad ki taip jo
kny gos JAV iš vi so ne bus lei džia mos. Brad bury
kny gą „451° Fa ren hei to“, ku rio je pa sako
ja ma apie kny gas de gi nan čią to ta li ta ri nę
vi suo me nę, ang lų kal ba jau ga li ma skai ty ti ir
elekt ro ni niu bū du.
2000-aisiais tik skait me ni niu for ma tu pla ti na ma
Step he no Kin go (g. 1947 m.) kny ga „Kul kos
grei čiu“ (Ri ding the Bul let) su lau kė di de lio
skai ty to jų su si do mė ji mo. Per pir mą sias 24
va lan das nuo jos pa si ro dy mo dau giau nei 400
tūkst. par si siųs tų šios kny gos ko pi jų pa liu di jo,
kad skait me ni nė re vo liu ci ja įgau na pag rei tį.
Skait me ni nių kny gų era pra si dė jo pa ly gin ti vi sai
ne se niai – prieš dau giau kaip 40 me tų. 1971 m.
JAV ra šy to jas biog ra fas Mic hae las H. Har tas
(1947–2011) sus kait me ni no pir mą jį pa sau lyje
teks tą – tai bu vo JAV Nep rik lau so my bės
dek la ra ci ja. Tais pa čiais me tais jis ini ci ja vo
Gu ten ber go pro jek tą – pir mą ją elekt ro ni nių
kny gų bib lio te ką in ter ne te. Į šią sri tį įsit raukus
„Goog le“, at si ra do „Goog le Books“ ir ki ti
pa na šūs pro jek tai. 2008 m. „Goog le“ su kū rė
šiuo lai ki nę po pie ri nių kny gų ir spau dos skaitme
ni ni mo prie mo nę „Goog le Re Captc ha“ – ją
pri tai kė ir šian dien in ten sy viai nau do ja dau gelis
in ter ne ti nių sis te mų.
At si ra dus skait me ni nėms kny goms su kur ti ir prietai
sai joms skai ty ti – elekt ro ni nės skai tyk lės.
Pir mo sios skai tyk lės „Roc ket book“ ir „Softbook“
pa si ro dė 1998-aisiais, 2007 m. pa sau lį
iš vy do ge rai ži no ma JAV su kur ta skai tyk lė
„Ama zon Kind le“ su tuo me tu dau giau nei 90
tūkst. priei na mų kny gų.
Skai tyk lės pag rįs tos elekt ro ni nio ra ša lo (e-ink)
tech no lo gi ja, iš ras ta 1997 m. „MIT Me dia“ labo
ra to ri jo se. To kios tech no lo gi jos ek ra nai leidžia
vi są lai ką teks tą iš lai ky ti ek ra ne ne nau dojant
ener gi jos, pats ek ra nas yra ga na ats pa rus
de for ma ci jai, o ener gi ja nau do ja ma tik tuo met,
kai rei kia pa keis ti ro do mą tu ri nį. Kai ku rios
skai tyk lės tu ri lie čia mą ek ra ną ir lei džia ek ra ne
už si ra šy ti pas ta bas.
Skai ty mas iš gy ve na virs mą. Skait me ni nių kny gų
po pu lia ru mas nuo 2008 iki 2010-ųjų pa sau ly je
pa di dė jo apie 1000 pro cen tų. Vien 2010 m. buvo
nu pirk ta apie 11 mln. skait me ni niu for ma tu
įra šy toms kny goms skai ty ti skir tų įren gi nių.
Po pu lia riau sios skait me ni nės kny gos Jung ti nėse
Vals ti jo se – čia pre ky ba jo mis su da ro apie
8–10 proc. vi sos kny gų pre ky bos. Di džiau sia
kny gų par duo tu vė in ter ne te „Ama zon.com“ jau