Encyclopedia

165
šaukš tu, pro koš tu vą, kad lik tų tik žie ve lės, po
to įdė ki te šiek tiek mus ka to mil te lių, tris muska
to rie šu tus, kva pių jų pi pi rų, gvaz di kė lių, cina
mo no, im bie ro ir juo dų jų pi pi rų pa gal sko nį.
4. Vi są lai ką mai šy da mi kai tin ki te virš silp nos ugnies,
kol su tirš tės.
5. At ša lu sį su pil ki te į bu te lius.
6. Iš šim to po mi do rų išeis 4 ar ba 5 bu te liai, tiksian
tys nau do ti 2 ar 3 me tus.
Šian dien ke ču pą daž niau siai sie ja me su Ame rika
ir ame ri kie tiš kuo ju gy ve ni mo bū du. Mat
Ame ri ko je šiuo pa da žu su si do mė jo 25 me tų
vo kie čių imig ran tų pa li kuo nis Hen ry Joh nas
Hein zas (1844–1919). 1876 m. jis pra dė jo keču
pą ga min ti pra mo ni niu bū du, su ma niai iš rekok
si duo ja si, at si ra dę elekt ro nai pa ten ka į va rio
elekt ro dą ir re du kuo ja va rio jo nus. Ba te ri ja
vei kia tol, kol vyks ta che mi nė reak ci ja.
A. Vol tai su kū rus ba te ri ją moks li nin kai ban dė
iš siaiš kin ti, iš kur jo je at si ran da elekt ros energi
ja. Į šiuos ty ri mus bu vo įsit rau kęs ir gar siausias
Lietuvos moks li nin kas Theo do ras von
Grott hu sas. Ba te ri jos at ra di mas at vė rė ke lią
elekt ro tech ni kai, ėmė vys ty tis nau ja moks lo
sri tis – elekt roc he mi ja.
Šian dien ba te ri jos nau do ja mos mo bi liuo siuo se
te le fo nuo se, kom piu te riuo se, fo toa pa ra tuo se,
auto mo bi liuo se. Di džiau sia pa sau lio ba te ri ja
sto vi Alias ko je (JAV). Ji ne di de lį mies tą ga li
30 mi nu čių ap rū pin ti elekt ros ener gi ja.
LIE TU VO JE gal va ni nius ele men tus iki 1997 m.
ga mi no ga myk la „Si ri jus“, įkur ta 1931 m.
Kau ne, o 1945 m. per kel ta į Klai pė dą. Šiuo
me tu bend ro vė „Si ri jus“ yra vie na di džiausių
gal va ni nių ele men tų tie kė jų Bal ti jos šaly
se, ta čiau jie ga mi na mi ne Lie tu vo je. Bate
ri jo se yra daug įvai rių ap lin kai ir žmo gui
kenks min gų me džia gų, to dėl jų ne ga li ma
iš mes ti kar tu su ki to mis šiukš lė mis, o de rė tų
nu neš ti į jų su rin ki mo vie tas, kad vė liau jas
bū tų ga li ma per dirb ti.
1801 m.
KE ČU PAS
„Arc hi tek tas sa vo klai das sle pia gra žin da mas
pas ta to fa sa dą, o vi rė jas – to bu lin da mas pada
žą“, – sa ko pran cū zų pa tar lė.
Dau gu ma šian dien mū sų var to ja mų pa da žų iš ras ta
Ry tuo se. Pats po pu lia riau sias iš jų – ke ču pas
at si ra do Ki ni jo je, kur bu vo ga mi na mas jau III a.
prieš Kris tų. „Ke-tsiap“ ki nų kal ba reiš kė tie siog
„žu vies pa da žas“, o jo su dė tis ge ro kai sky rė si
nuo da bar ti nės: bu vo ga mi na mas iš an čiu vių,
grai ki nių rie šu tų, gry bų, pu pe lių ir žu vų sū ry mo.
Į Euro pą „ke-tsiap“ XVII a. pa bai go je at ga beno
ang lų jū ri nin kai, plau kę iš In do ne zi jos.
Nuo ta da ke ču pas po tru pu tį bu vo pri tai ky tas
euro pie čių sko niui: vie toj gry bų ja me at si ra do
svo gū nai, o žu vų sū ry mas bu vo pa keis tas ac tu.
XIX a. pra džio je Euro pai pa ga liau įver ti nus
iš Ame ri kos ko lo ni jų at vež tus po mi do rus sugal
vo ta jų ty rės dė ti į šį pa da žą. Ke ču pas ta po
rau do nas – toks, kaip da bar.
1801 m. ku li na ri jos re cep tų kny go je „The Su gar
Hou se Book“ pa teik tas be ne pir ma sis po mi dorų
ke ču po re cep tas:
1. Sau są die ną nu raš ky ki te vi siš kai pri no ku sių
po mi do rų, ran ko mis sut raiš ky ki te iki ty rės,
įdė ki te šim tui po mi do rų pu sę sva ro drus kos ir
vir ki te dvi va lan das.
2. Mai šy ki te, kad nep ris vil tų.
3. Kol karš ti, nu koš ki te, trin da mi si dab ri niu