Encyclopedia

253
1895 m.
RENT GE NO
APA RA TAS
Ku rį lai ką rent ge no apa ra tai bu vo nau do jami
ba tų par duo tu vė se pa ren kant tin ka mą
ba tų dy dį. Nors tai bu vo la biau rek la mi nis
triu kas pir kė jams prit rauk ti nei rea li pa galba.
Mat dau ge lis žmo nių ža vė jo si nau juo ju
moks lo ste buk lu. Ki ti bi jo jo, kad jis leis nepa
žįs ta mie siems ži ūrė ti kiau rai sie nas.
1895 m. lapk ri čio 8-ąją vo kie čių fi zi kas Viurc burgo
uni ver si te to rek to rius Wil hel mas Con ra das
Rönt ge nas (1845–1923) sa vo la bo ra to ri jo je
da rė eks pe ri men tus su ka to di nių spin du lių
vamz džiais, ku riuos jau se niai nau do jo elekt rai
ty ri nė ti. Šiuo se beo riuo se prie tai suo se su si da rę
spin du liai, jei prie tai są vei kia elekt ra, pra siskver
bia net pro stik lą.
Bet vi so to moks li nin kas ne pas te bė jo, kol ne tyčia
ne to li vamz džių ne pa dė jo fuo res cen ci ne
me džia ga api bars ty to kar to no ga ba lo. Stai ga
kar to nas su žė ra vo: spin du liai pa te ko ant medžia
gos ir ji suš vi to. Pas lap tin gus spin du lius,
ku rie, ki taip nei ki ti, pra sisk ver bia į me džia gas
ir ku riems oda ir rau me nys nė ra kli ūtis, W. C.
Rönt ge nas pa va di no X spin du liais. Iš tie sų jis
at ra do trum pą sias elekt ro mag ne ti nes ban gas –
jo ni zuo jan čią ją spin du liuo tę.
Tų pa čių me tų gruo džio 22-ąją W. C. Rönt ge nui
pa vy ko šiais spin du liais perš vies ti žmo gų ir jo
nuot rau ką per kel ti ant fo top lokš tės. Tai bu vo jo
žmo nos ran ka. Nuot rau ko je ma ty ti jos ves tu vinis
žie das ir ran kos kau lai.
Už sa vo ne ty či nį at ra di mą 1901 m. W. C. Rönt genas
bu vo įver tin tas No be lio pre mi ja. Jis pir masis
fi zi kas, ga vęs šį ap do va no ji mą.
Gy dy to jai grei tai su vo kė neį kai no ja mą nau jo diagno
zės bū do reikš mę. Ga liau siai jiems pa vy ko
gau ti aiš kią ir švie sią ske le to nuot rau ką, jo je
minkš tie ji audi niai bu vo ma to mi tar si še šėliai.
Bet ty rė jams te ko eks pe ri men tuo ti su tam
tik ro mis spin du lių do zė mis, nes jau iš pra džių
pa si reikš da vo spin du liuo tės ša lu ti nis po vei kis –
im da vo slink ti plau kai, di dė jo vė žio ri zi ka.
Tik 1912 m. bu vo išaiš kin ta fi zi ki nė rent geno
spin du lių pri gim tis: jie gau na mi pa vir šių
„bom bar duo jant“ di de liu grei čiu va kuu me
ju dan čiais elekt ro nais. Rent ge no spin du liai yra
la bai skvar būs, to dėl nau do ja mi fo tog ra fuo jant
kau lus ir dan tis, taip pat diag no zuo ti įvai rioms
li goms, kai ku rioms jų, pa vyz džiui, vė žiui
gy dy ti. Yra ne pa mai no mi ti riant kau lų lū žius,
įs ki li mus, nus ta tant kul kų ar ske veld rų vie tą
žmo gaus or ga niz me, nes kau lai su ge ria daugiau
rent ge no spin du lių nei minkš tie ji audi niai.
Rent ge no apa ra tai taip pat nau do ja mi sau gumo
kont ro lei aerouos tuo se, pa sie nio kont ro lės
pos tuo se. Jais ga li ma nea ti da rant ba ga žo ar
trans por to prie mo nės kro vi nių sky riaus ras ti
bom bas, gink lus ir ki tas ne leis ti nas pre kes.
1972 m. bu vo pa si telk tas nau jas ra dio lo gi nio
ty ri mo me to das – kom piu te ri nė to mog ra fi ja.
Ty ri mo me tu pa cien tas gul do mas ant spe cialaus
sta lo, kur ap link jį tar si ašį su ka si rent ge no
vamz dis, sklei džian tis rent ge no spin du lius į tiria
mą pa cien to kū no da lį. Prie šin go je rent ge no
vamz džio pu sė je – jaut rūs de tek to riai, ku rie
fik suo ja ir re gist ruo ja spin du lius, pe rė ju sius
per pa cien to audi nius. Ti riant šiuo me to du gauna
mas ti ria mo sios sri ties sker si nio pjū vio dvima
tis vaiz das. Esant bū ti ny bei ga li ma at lik ti
dau giap la nes ir tri ma tes re konst ruk ci jas, to dėl
leng vai lo ka li zuo ja mi audi niai ir or ga nai.
Kai ku rie ty ri mo bū dai, pa vyz džiui, so nog ra fi ja
ir mag ne ti nio re zo nan so to mog ra fi ja, ap siei na
be pa vo jin gų rent ge no spin du lių. Vi si šie nau ji