Encyclopedia

59
2000 m. prieš Kris tų
KVE PA LAI
„Tai ne ma to mas, ta čiau ne pa mirš ta mas,
ne pra len kia mas ir vi sa da ma din gas ak sesua
ras. Jis pra ne ša apie mo ters atė ji mą ir
pri me na mo te rį jai išė jus“, – sa kė le gen dinė
Co co Cha nel.
Ma giš ką aro ma tų ga lią žmo gus pa ju to dau giau
nei prieš 4 tūkst. me tų. Se no vės Me so po tami
jo je ir Egip te per įvai rius ri tua lus bu vo
de gi na mi sa kai, der vos, įvai rių auga lų sul tys
ir ša ke lės. Pir muo ju kve pa lų ga min to ju ga lė tų
bū ti lai ko mas Me so po ta mi jos che mi kas Tapu
tis, pa mi nė tas II tūks tant me čio prieš Kris tų
dan ti raš čio len te lė je.
Egip tie čiai mai šė ir įvai rius kva pius kū no te pa lus
bei bal za mus, su kū rė tuo me tu la biau siai iš garsė
ju sius kve pa lus, ku rių pag rin dą su da rė net
še šio li ka auga li nių su de da mų jų da lių – mi ra, kada
gių uogos, fe ru lų sėk los, mas ti ki nės pis ta ci jos
me džio der va ir rie šu tai, pa pi ru so stie bai ir ki ta.
Se no vės Ro mos gy ven to jai dėl įvai rių kva pių
mi ši nių bu vo tie siog pa mi šę: jais gy dė įvai rias
li gas, kve pi no sa vo augin ti nius, o sa vo kū ną jais
trin da vo net tris kar tus per die ną. Kva pios maudy
nės, mei lės žai di mai šia me kraš te užim da vo
di džią ją lais vo lai ko da lį. Žlu gus Ro mos im pe rijai
kve pa lai ku riam lai kui ta po tuš ty bės si noni
mu, o XII am žiu je pra si dė jus pre ky bi niams
mai nams jie vėl su sig rą ži no auk so ver tę.
Par fu me ri jos me nas kles tė jo ir Re ne san so lai kais
Ita li jo je. Tuo me tu kve pa lus dau giau sia nau do jo
ka ra liš ko sios šei mos ir tur tuo liai, kad už mas kuotų
ne ma lo nius kū no kva pus, su si da ran čius dėl to
me to pras tos hi gie nos. XVII a. pran cū zai kve pa lų
ga my bą pa ver tė tik ra par fu me ri jos in dust ri ja.
Ara bai į par fu me ri jos pa sau lį įne šė pag rin di nį
in dė lį – spi ri to at ra di mą, be ku rio šiuo lai ki nė
par fu me ri ja net neį si vaiz duo ja ma. Ara bų spi ri to
dis ti lia vi mo tech no lo gi ja pa te ko pran cū zams ir
da vė pra džią pran cū ziš kiems kve pa lams. Tei giama,
kad vis kas pra si dė jo, kai Pran cū zi jos ka raliaus
rū muo se Ver sa ly je ka ra liui Liud vi kui XIII
ne pa ti ko jo odi nių pirš ti nių kva pas ir jis įsa kė
ras ti prie mo nių, ku rios tą kva pą nus telb tų.
Pa sau lio par fu me ri jos sos ti ne dar nuo XVII a.
pri pa žįs ta mas Gra sas, mies tas Pran cū zi jos
piet ry čiuo se. XIX a. Gra so mies tą gaub da vo
ypač tirš ti kva pų de be sys. Dau ge lis šio miesto
gy ven to jų nuo ry to iki va ka ro plu šė da vo
apel sin me džių ir jaz mi nų gi rai tė se, ro žių ir
tu be ro zų lau kuo se, o pa ty rę par fu me ri nin kai
mil ži niš kais kie kiais kū rė ypa tin gus aro ma tus,
tuoj pat iš ke liau jan čius už Gra so ri bų. Iki šiol
iš ne di de lia me mies te ly je pa ga min tų alie jų
mai šo mi žy miau si Pran cū zi jos kve pa lai.