Encyclopedia

188
– ir jį čia pat pa de monst ra vo.
Da guer re’as 1837-aisiais at ra do, kad ant si dab ro
jo di du pa deng tos plokš te lės su si da ręs ne re gi mas
at vaiz das ga li bū ti sus tip rin tas ryš ki nant gyvsi
dab rio ga rais. Taip eks po na vi mo truk mę jis
su ma ži no iki 30 mi nu čių – he liog ra fi jo je tai trukda
vo net 8 va lan das. 1839 m. rugp jū čio 19 die ną
apie da ge ro ti pi ją in for muo ta pla čio ji vi suo me nė,
spau do je pas kelb ti iš sa mūs straips niai.
Bet ir šiuo bū du bu vo ga li ma gau ti tik vie ną nuotrau
ką. Daug at vaiz dų im ta da ry ti tik nuo 1841
m., kai ang las Wil lia mas Fo xas Tal bo tas (1800–
1877) už pa ten ta vo sa vo iš ra di mą ka lo ti pi ją –
puss kaid ria me po pie riu je jis ga vo ne ga ty vą.
1840 m. Aust ri jo je bu vo iš ras tas fo toob jek ty vas,
o po ke tu rių de šimt me čių Di džio jo je Bri ta ni joje
bu vo pa ga min tas pir ma sis dvie jų ob jek ty vų
fo toa pa ra tas. 1888 m. ame ri kie tis Geor ge’as
East ma nas (1854–1932) su kū rė apa ra tą, ku riame
bu vo ga li ma nau do ti ri ti ni nius fo tog ra fi nius
fil mus. Svar biau sia – juo bu vo ga li ma fo to grafuo
ti lau ke! Tai bu vo fo toa pa ra tai „Ko dak“,
sa vo nep rie kaiš tin gą re pu ta ci ją iš lai kę iki pat
skait me ni nės re vo liu ci jos. De ja, bend ro vė
„Ko dak“ ją pra mie go jo ir fo tog ra fi jos sta bu
lai ky ta įmo nė priė jo liep to ga lą – 2012-aisiais
ji pas kel bė apie sa vo bank ro tą.
XX a. pra džio je fo toa pa ra tas ta po su dė tin gu ir ga na
tiks liu op ti niu prie tai su. 1920–1940 m. neat pažįs
ta mai pa si kei tė jo iš vaiz da ir konst ruk ci ja.
At si ra do to li ma ti nių, veid ro di nių ma ža for mačių,
to li ma ti nių su įtai sy tu eks po no met ru, su
auto ma ti niu ob jek ty vo nus ta ty mu į be ga ly bę ir
ki to kių fo toa pa ra tų. Įp ras tu reiš ki niu ta po apara
tai su blyks tės ir už rak to sinch ro ni za ci ja, su
auto ma ti niu fil mo per vy nio ji mu. 1935 m. Jungti
nė se Vals ti jo se iš ra dus spal vo tus fo tog ra fi nius
fil mus nuot rau kos ta po spal vo tos. Tie sa, pir mą
kar tą to kios nuot rau kos ga vi mo bū das bu vo pade
monst ruo tas dar 1861 me tais.
1972 m. bu vo su kur tas mo men ti nis fo toa pa ra tas
„Po la roid“, 1988 m. – dis ki nis fo toa pa ra tas.
Skait me ni nės nuot rau kos prap lė tė ir „fo tog rafi
jos tik ro viš ku mo“ są vo ką. Skait me ni za ci ja
ob jek tą nuot rau ko je ga li pa da ry ti ne beat pa žįsta
mą – at si ran da grės mė fo to nuot rau kų do kumen
ti niam tiks lu mui.
LIE TU VO JE apie fo tog ra fi ją su ži no ta jos atra
di mo me tais – tais pa čiais 1839-aisiais dage
ro ti pi ja bu vo ap ra šy ta laik raš ty je „Kur ier
Li tews ki“. 1840 m. Vil niu je pir mą kar tą pade
monst ruo tas iš Pran cū zi jos at vež tas da gero
ti pas, o 1843 m. įkur ta ir da ge ro ti pų studi
ja. Vil niaus ast ro no mi jos ob ser va to ri jo je
1864 m. bu vo įreng tas ant ra sis pa sau ly je po
Lon do no fo to he liog ra fas. Čia nuot rau kos
bu vo ku ria mos nau do jant sau so ko lo di jaus
plokš te les. 1912 m. Ja nas Buł ha kas Vil niu je