Encyclopedia

10
Lenk ti nį pei lį iš ra do ro mė nai – jis pir miau sia buvo
nau do ja mas kaip skus tu vas. Spren džiant iš
Kemb ri džo mu zie ju je de monst ruo ja mo 2000 m.
se nu mo įran kio, ro mė nai su kū rė ir gar sio jo
švei ca riš ko ka ri nio pei lio pro to ti pą. Šio pei lio
ro mė niš ka ver si ja tu ri šaukš tą, ša ku tę, smai gą
ir net kaž ką pa na šaus į dan tų krapš tu ką.
Šian dien dau ge lis pei lių prak ti niais su me ti mais
ga mi na mi iš ne rū di jan čio jo plie no, t.y. į plie no
ly di nį daž niau siai de da ma chro mo. De ja, jis
tra pes nis ir minkš tes nis. To dėl ne rū di jan čiojo
plie no pei liai pjau na šiek tiek blo giau. Kai
ku rios fir mos ir šian dien ga mi na pei lius iš rūdi
jan čio jo plie no, bet pa den gia juos teflo nu ar
ap ka la ne rū di jan čiu me ta lu.
LIE TU VO JE, kaip ir ki tur, ak mens am žiu je
nau do ti tit na gi niai ir kau li niai pei liai. Bronzos
am žiu je vie ti nės ga my bos žal va ri nių pei lių
dar ne bū ta, vi si bu vo at vež ti niai – vie nas toks
pei lis ras tas Aly tu je, ki tas – Mar giuo se (Va rėnos
r.). To dėl dau giau sia te be nau do ti kau li niai
pei liai – Nar kū nų (Ute nos r.) ir So kiš kių (Igna
li nos r.) pi lia kal niuo se ras ta ne ma žai pei lių,
pa ga min tų iš šon kau lių. Šie ra di niai sau go mi
Lie tu vos na cio na li nia me mu zie ju je.
Ge le žies am žiu je pap li to tie sūs ir lenk ti ge leži
niai pei liai. Pap ras tai pei liai ne bu vo il gi –
5–22 cen ti met rų. V–VI a. Vi du rio Lie tu vo je
pap li tę ko vos pei liai jau il ges ni – kar tais siekė
net pus met rį. Iki XIV a. pei liai bu vo tveria
mi į me di nes, vė liau – į kau li nes, me ta li nes
ran ke nas. Pei lius – kar tais odi nė se makš ty se
su žal va ri niais ap ka lais ir pri ka bin tus prie
dir žo – ne šio da vo ir vy rai, ir mo te rys.