Encyclopedia

246
1888 m.
DE ZO DO RAN TAS IR
AN TI PERS PI RAN TAS
Pra kai ta vi mas – na tū ra lus svei ko or ga niz mo
veiks mas. Net ir ne dirb da mas sun kaus fi zinio
dar bo žmo gus kas dien „iš lie ja“ apie 3
stik li nes pra kai to, per me tus – maž daug 252
lit rus, o per vi są gy ve ni mą – 18 tūkst. lit rų,
ar ba maž daug 60 pil nų vo nių. Dar in ten syviau
pra kai tuo ja ma sun kiai dir bant ar ba
poil siau jant šil tuo siuo se kraš tuo se. Tro pi kų
gy ven to jas per die ną išp ra kai tuo ja apie 4
lit rus pra kai to – tik taip or ga niz mas su ge ba
už tik rin ti pas to vią 36,6 °C tem pe ra tū rą.
Pats pra kai tas kva po ne tu ri, o ne ma lo nų įgau na
tik tuo met, kai ja me pra de da „siau tė ti“ mikroor
ga niz mai. Jie min ta pra kai tu, jį per dir ba
ir išs ki ria sa vo gy vy bi nius pro duk tus, ku rie
ir pa si žy mi ne ma lo niu kva pu. Bū tent su šiais
mik roor ga niz mais „kau na si“ de zo do ran tai ir
an ti pers pi ran tai: pir mie ji ko vo ja pir miau sia su
ne ma lo niu kva pu – nai ki na mik roor ga niz mus,
o ant rie ji, pap ras tai tu rin tys aliu mi nio ar ba
cin ko drus kų, sut rau kia pra kai to liau kas, taip
ma žin da mi pra kai ta vi mą.
Se no vės egip tie čiai pa žas tis try nė cit ri nos ir cina
mo no mi ši niu. Ki ni jo je prieš 5500 me tų tam
rei ka lui nau do ti aliu mi nio tu rin tys mi ne ra lai.
Se no vės Ro mo je stip rio sios ly ties ats to vai,
steng da mie si nus lo pin ti pra kai to kva pą, pa žasty
se ne šio jo si mai še lius su ma lo niai kve piančio
mis žo lė mis. O pa do rie ji per sai IX a. pa žastis
te pė kva pių jų alie jų ir drus kų mi ši niu.
Vi du ram žiais ir net ge ro kai vė liau pra kai to kvapas
mas kuo tas stip riu kve pa lų aro ma tu.
Pir ma sis šiuo lai ki nis de zo do ran tas bu vo už pa tentuo
tas Fi la del fi jo je 1888 m. – iš ra dė jo pa var dės
is to ri ja neuž fik sa vo. Šis de zo do ran tas, cin ko
chlo ri do ir vaš ko mi ši nys, bu vo kre mo pa vi da lo
ir te pa mas pirš tais. De zo do ran tas bu vo pa va dintas
„Mum“, o jį ga mi nan čią ga myk lė lę 1931 m.
nu si pir ko far ma ci jos gi gan tas „Bris tol-Myers“.
1952 m. jis pra dė jo ga min ti tos pa čios su dė ties
ru tu li nius de zo do ran tus „Ban Roll-On“.
1960 m. „Gil let te“ kom pa ni ja pra dė jo ga minti
pir mą jį aero zo li nį an ti pers pi ran tą „Right
Guard“. Aš tun to jo de šimt me čio pra džio je apie
82 proc. JAV ga mi na mų an ti pers pi ran tų bu vo
aero zo liai.
La bai greit paaiš kė jo, kad aero zo liuo se naudo
ja mos freo no du jos nai ki na Že mės ozo no
sluoks nį, o aero zo li niuo se an ti pers pi ran tuo se
nau do ja mi aliu mi nio ir cir ko nio chlor hid ra tai
ken kia plau čiams. Nors šioms me džia goms
ras ta pa kai ta lų, aero zo lių po pu lia ru mas la bai
su ma žė jo. Da bar be ne la biau siai per ka mi pieštu
ki niai de zo do ran tai ir an ti pers pi ran tai.
Mū sų pro mo čiu tės pa žas tis try nė ac tu ar ba
ge ria mą ja so da, su mai šy ta su krak mo lu.
O šiuo lai ki niai de zo do ran tai į LIE TU VĄ
at ke lia vo XX a. sep tin ta ja me de šimt me ty je.
So vie ti niai de zo do ran tai pa si žy mė jo ašt riu
kva pu ir pra kai to kva pą tie siog „per mušda
vo“. Vi suo ti nio de fi ci to są ly go mis ne
kiek vie nam pa si sek da vo gau ti ko ky biš kesnių
VDR ar ki to se so cia lis ti nio la ge rio ša ly se
pa ga min tų pre kių. De vin to jo de šimt mečio
pra džio je par duo tu ves jau pa siek da vo
įvai riak va piai „Fa“, pa si žy min tys, kaip tuo
me tu at ro dė, neį ti kė ti nu švie žu mu.
Da bar de zo do ran tų ir an ti pers pi ran tų – gau sa
gau sy bė, ga li rink tis bet ku rio ga min to jo ar
pa vi da lo. Lie tu viš kus de zo do ran tus-an tipers
pi ran tus „Mar ga ri ta“, „Ra sa“, „Aras“,
taip pat na tū ra lų de zo do ran tą „Thai“ ga mina
„BIOK la bo ra to ri ja“ – vie nas di džiau sių
kos me ti kos ga min to jų Bal ti jos ša ly se.