You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
322<br />
1932 m. pa si ro dė ang lų ra šy to jo Al dou so Huxley<br />
moks li nės fan tas ti kos ro ma nas „Pui kus<br />
nau ja sis pa sau lis“ (Bra ve New World), ku ria me<br />
sa ty riš kai vaiz duo ta atei ties vi suo me nė. Bet<br />
ja me itin tik ro viš kai ap ra šy tos šiuo lai ki nės<br />
ap vai si ni mo mė gin tu vė ly je in vit ro (iš ver tus iš<br />
lo ty nų kalbos – stik le) tech no lo gi jos. Pa na šų<br />
in vit ro me to dą su triu šio pa te lė mis iš ban dęs<br />
ame ri kie čių moks li nin kas Gre go ry G. Pin cu sas<br />
(1903–1967) 1934 m. pra ne šė vil tin gą ži nią,<br />
kad žin duo lių (ti kė ti na, ir žmo nių) kiau ši nė liai<br />
mė gin tu vė ly je ga li nor ma liai vys ty tis.<br />
Pir ma jam ap vai sin ti mo ters kiau ši nė lį mė gin tuvė<br />
ly je pa vy ko JAV gi ne ko lo gui Joh nui Roc kui<br />
(1890–1984). Po il gų ban dy mų 1944 m. kar tu<br />
su la bo ran te Mi riam Men kin jie pir mą kar tą<br />
sėk min gai at li ko ap vai si ni mą ne mo ters kū ne.<br />
Pir ma sis eta pas dirb ti nio ap vai si ni mo ke ly je<br />
bu vo įveik tas. De ja, moks li nin kai ne žen gė antro<br />
jo žings nio – neį so di no kiau ši nė lio į mo ters<br />
or ga niz mą. Ne pai sant to, jų ban dy mai su tei kė<br />
vil tį – į la bo ra to ri ją ėmė plauk ti laiš kai su nevai<br />
sin gų šei mų pra šy mu pa dė ti.<br />
Pir mą jį sėk min go in vit ro me to do tai ky mo įro dymą<br />
1959 m. pa tei kė ki nų bio lo gas Min Chueh<br />
Chang’as (1908–1991). Jam pir ma jam pa vy ko<br />
mė gin tu vė ly je ap vai sin tą žin duo lio (triu šės)<br />
kiau ši nė lį įso din ti pa te lei, ku ri su si lau kė triušiu<br />
kų va dos.<br />
1973 m. aust ra lai Car las Woo das ir Joh nas Lee tonas<br />
pas kel bė apie pir mą jį dirb ti nai ap vai sin tos<br />
mo ters nėš tu mą. De ja, po ke lių die nų moks linin<br />
kams te ko pra neš ti apie per si lei di mą. 1976<br />
m. po dirb ti nio ap vai si ni mo pas to jo bri tų Patric<br />
ko Step toe (1913–1988) ir Ro ber to Ed ward so<br />
(g. 1925) pa cien tė. Ne sėk mė iš ti ko ir šį kar tą<br />
– nėš tu mas bu vo ne gim di nis. Po me tų šie moksli<br />
nin kai mė gin tu vė ly je ap vai sin tą kiau šia ląs tę<br />
sėk min gai įso di no į gim dą ir 1978 m. lie pos 26<br />
die ną Ang li jo je gi mė pir ma sis mė gin tu vė ly je<br />
pra dė tas kū di kis, var du Loui se.<br />
2004 m. Loui se Joy Brown at šo ko sa vo ves tu ves,<br />
tarp sve čių bu vo ir R. Ed ward sas. 2010 m. jam<br />
įteik ta No be lio pre mi ja už nuo pel nus me di cinos<br />
ir fi zio lo gi jos sri ty je.<br />
Pir mo ji ap vai si ni mo mė gin tu vė ly je eks pe rimen<br />
tus bend ra dar biau da ma su Lon do no<br />
ka ra liš ko jo uni ver si te to li go ni ne 1993 m.<br />
pra dė jo gy dy to ja Gra ži na Bog dans kie nė.<br />
Ang li jo je ji at li ko pro ce dū rą, po ku rios 1994<br />
m. pa ne vė žie tė pa gim dė pir mą sias LIE TU<br />
VOS dvy nu kes „iš mė gin tu vė lio“.<br />
Pa čio je Lie tu vo je dirb ti nis ap vai si ni mas pir mą<br />
kar tą at lik tas 1998 me tais. To kiu bū du jau<br />
gi mė dau giau nei 500 ma žy lių.<br />
Ne pa nau do tų emb rio nų li ki mas ke lia daugiau<br />
sia klau si mų dirb ti nio ap vai si ni mo<br />
skep ti kams vi sa me pa sau ly je. Ką da ry ti su<br />
ne pa nau do tais už šal dy tais emb rio nais – naikin<br />
ti ar lai ky ti gy vy bės pra džia ir iš sau go ti?<br />
Prob le mi nis ir do no ro sper mos nau do ji mas<br />
– ar vė liau do no ras ne pa rei ka laus sa vo, kaip<br />
tė vo, tei sių, o gal užau gęs vai kas pa reikš norą<br />
su si pa žin ti su bio lo gi niu tė vu?
Change language