Encyclopedia

228
mais tui ga min ti, grin dy se įreng ti ho ri zon ta lūs
ka na lai ir trau ką už tik ri nan tys ver ti ka lūs dūmtrau
kiai. Kuo il giau oras ke liau da vo grin di mis,
tuo ma žiau jos įšil da vo, tad grin dys įkais da vo
ne vie no dai. Ant šil čiau sių grin dų bū da vo so dina
mi ar ba gul do mi tik la bai ger bia mi sve čiai ir
gar baus am žiaus šei mos na riai.
Hi po kaus tas nau do tas ir vi du ram žių pi ly se,
vie nuo ly nuo se, gy ve na muo siuo se na muo se.
Be je, jo pėd sa kų ras ta ir LIE TU VO JE –
Tra kų sa los pi ly je ir XVII am žiu je įreng tame
Vil niaus ber nar di nų vie nuo ly ne.
Il gai niui hi po kaus to šil dy mo sis te ma Euro po je,
išs ky rus Is pa ni ją, be veik iš ny ko, o pa tal pas šildė
mo li nės, mū ri nės ar ba kok li nės kros nys.
XVIII a. pra džio je ru sų, vė liau ir šve dų in ži nie riai
su gal vo jo, kad pa tal poms šil dy ti ga li ma pa naudo
ti karš tą van de nį – taip bu vo ap šil do ma ca ro
Pet ro I va sa ros re zi den ci ja Sankt Pe ter bur ge.
1832 m. ame ri kie tis An gier Marc has Per kin sas
(1799–1881) Ang li jos ban ko val dy to jo na muose
įren gė ga ri nę šil dy mo sis te mą. Na muo se
bu vo taip šil ta, kad pra dė ta augin ti vy nuo ges.
O 1855–1857 m. Sankt Pe ter bur ge dir bęs ita lų
kil mės vo kie tis Fran zas San Gal li (1824–1908)
iš ra do ra dia to rių.
Taip pa ma žu for ma vo si šiuo lai ki nė cent ri nio
ši lu mos tie ki mo sis te ma. Ją pap ras tai su da ro
ši lu mos šal ti nis ir vamz dy nai, ku riais ši lu ma
ke liau ja į ši lu mos var to ji mo įren gi nius. Pir mo ji
to kia sis te ma įreng ta 1876 m. Niu jor ke.
1893 m. Ham bur ge pas ta ty ta pir mo ji ter mo fi ka cinė,
t. y. tie kian ti ir elekt rą, ir ši lu mą, elekt ri nė.
1900 m. Dres de ne pra dė jo veik ti šil dy mo sis tema,
ap šil dan ti 11 pas ta tų, ku riuo se bu vo lai komos
neį kai no ja mos me no ver ty bės – taip siek ta
iš veng ti gais ro pa vo jaus, ky lan čio kū re nant
kros nis. Nuo tre čio jo de šimt me čio pra džios toks
ši lu mos tie ki mo bū das spar čiai dieg tas ki tuo se
Vo kie ti jos mies tuo se, taip pat Da ni jo je, Olan dijo
je, Švei ca ri jo je, Šve di jo je, Suo mi jo je, Pran cūzi
jo je. 1930 m. Euro po je jau vei kė dau giau nei
200 cent ri nio ši lu mos tie ki mo elekt ri nių.
LIE TU VO JE cent ra li zuo to ši lu mos tie ki mo
pra džia lai ko ma 1947 m. bir že lio 7-oji, kai
Kau ne Pet ra ši ūnų ši lu mi nė elekt ri nė pra dėjo
tiek ti ga rą J. Ja no nio po pie riaus fab ri kui.
Jau ki tais me tais šios elekt ri nės ga mi namu
karš tu van de niu bu vo šil do mi Tu ne lio
(da bar K. Bar šaus ko) gat vės gy ve na mie ji
na mai. 1949–1955 m. cent ri nio šil dy mo siste
mos pra dė tos nau do ti Vil niu je, Klai pė doje,
Šiau liuo se, Pa ne vė žy je. Vil niu je cent ri nis
ši lu mos tie ki mas to liau plė to jo si 1951 m.
pas ta čius ter mo fi ka ci nę elekt ri nę.
Iki 1990-ųjų Lie tu vo je pa siek tas da bar ti nis
cent ri nio šil dy mo sis te mų ly gis.