Encyclopedia

300
lai ko, jei tem pe ra tū ra nė ra aukš tes nė kaip 5° C.
Kar tais į van de nį, iš ku rio ga mi na mas dirb ti nis
snie gas, de da ma bal ty mų, išs kir tų iš bak te ri jos
Pseudomonas syringae. Ta da van dens la še liai le do
kris ta lė liais virs ta ir esant aukš tes nei tem pe ra tū rai.
DRUS KI NIN KUO SE 2011 m. bu vo įreng ta pirmo
ji Bal ti jos ša ly se kal nų sli di nė ji mo tra sa po
sto gu. Ji pa ten ka į di džiau sių to kių tra sų penke
tu ką Euro po je. Čia ga li ma sli di nė ti iš ti sus
me tus, nes snie gą ga mi na snie go pat ran kos.
Dirb ti nio snie go tra sų yra Birš to ne ir Lie tu vos
žie mos spor to cent re Ig na li no je. Pas ta ra jame
snie gas pra dė tas ga min ti 2000-aisiais.
Tai ir bu vo dirb ti nio snie go ga my bos pradžia
Lie tu vo je. Šiuo me tu šia me cent re yra
aš tuo nios mo der nios snie go pat ran kos.
1952 m.
ŠIR DIES
STI MU LIA TO RIUS
(1911–1999) su konst ra vo prie tai są, ku riuo
bu vo ga li ma nuo lat ma tuo ti šir dies im pul sus.
Dvi ant krū ti nės prit vir tin tos me ta lo plokš telės,
pa ju tu sios, jog šir dis sus to jo, siųs da vo į
ją elekt ros im pul sus. Ta čiau pir ma sis šir dies
sti mu lia to rius bu vo grioz diš kas apa ra tas, maždaug
te le vi zo riaus dy džio. Jį tek da vo vež ti
ve ži mė liu ša lia pa cien to. Be to, li go niai kęs davo
skaus mus, plokš te lės de gi no odą, krū ti nės
rau me nis sut rauk da vo mėš lun gis.
1958 m. Šve di jo je kar dio lo gas Åke Sen nin gas (1915–
2000) ir in ži nie rius Ru ne Elmquis tas (1906–1996)
su kū rė ir spa lio 8-ąją imp lan ta vo deg tu kų dė žu tės
dy džio šir dies elekt ri nį sti mu lia to rių. Ope ra ci ja
bu vo la bai ri zi kin ga, nes sti mu lia to rius bu vo išban
dy tas tik su gy vū nais. Ba te ri ja iš lai kė vos kelias
va lan das, tad pa cien tui iš kar to rei kė jo įsi ūti
Vos 25 g sve rian tis prie tai sas, ge ne ruo jantis
nestip rius elekt ros im pul sus, gy ve ni mo
rit mui iš ju di na dėl li gos ap tin gu sią šir dį.
Pa sau ly je kas met at lie ka ma apie 300 tūkst.
pir mi nių šir dies sti mu lia to riaus imp lan ta cijų,
Lie tu vo je – maž daug pu sant ro tūks tan čio.
Mū sų or ga niz mo ati tin ka mos ląs te lės maž daug 70
kar tų per mi nu tę siun čia im pul sus, ku rie ver čia
šir dį plak ti. Tai jau čia me kaip krau ja gys lių siene
lių ban ga vi mą – pul są. Nuo XIX a. pa bai gos
ži no ma, kad šir dies rau me nį ga li ma sti mu liuo ti
elekt ri niu bū du. 1887 m. gy dy to jai pir mą kar tą
iš ma ta vo na tū ra lius šir dies im pul sus ir at vaizda
vo šiuos sig na lus elekt ro kar diog ra ma.
1952 m. ame ri kie čių kar dio lo gas Pau las Zol las