Encyclopedia

244
1888 m.
KI NO KA ME RA
Jau prie šis to ri niais lai kais žmo gus no rė jo objek
tus vaiz duo ti ju dan čius. Tad ant uolos
sie nos nu pie šė šer ną su še šio mis ko jo mis –
tar tum bė gan tį. Ne nu mal do mas no ras kuo
tiks liau ats pin dė ti su pan tį pa sau lį ga liau siai
at ve dė į bro lių Lu miè re’ų dirb tu ves, kur ir
pra si dė jo ki nas.
Ju dan čius siu že tus kaip nuot rau kų se ri ją, nau do dama
sis grei tai be si kei čian čių žais li nių pa veiks lė lių
prin ci pu, pir ma sis 1877 m. su kū rė Ead wear das
Muyb rid ge’as (1830–1904). Jis gre ta vie na ki tos
iš dė lio jo 12, o vė liau net 24 fo to ka me ras su sparčia
vei kiais už rak tais. Šuo liuo da mas ar bėg da mas
ris te le ark lys kliu dy da vo vir vu tę ar ba elekt ri nius
kon tak tus ir paei liui įjung da vo ka me ras.
1882 m. Etien ne’as Ju les’is Ma reay (1830–1903)
su kū rė fo to šau tu vą – pir mą ją ka me rą, ku ria buvo
ga li ma pa da ry ti se ri ją nuot rau kų. Pas pau dus
gai du ką be si su kan čia me ap va lia me dis ke per
vie ną se kun dę at si ras da vo 12 ma žų nuot raukų.
E. J. Ma rey pa da rė dau gy bę skren dan čių
paukš čių nuot rau kų.
Pir ma sis fil mas, ku ria me bu vo ro do mi ke tu ri
žmo nės so de, tru ko tik dvi se kun des. 1888 m.
spa lį šią sce ną su kū rė pran cū zų iš ra dė jas Louis
Aimé Augus ti nas Le Prin ce’as (1841–1890).
Dar 1886 m. jis su konst ra vo neįp ras tą ki no
ka me rą. Prie tai sas tu rė jo 16 lę šių, ku rie grei ta
se ka vie nas po ki to at si deng da vo ir taip per
se kun dę per kel da vo vaiz dą ant po pie ri nės
juos tos. Bet ši konst ruk ci ja bu vo dar la bai
ne to bu la, tad neil gai tru kus pran cū zų iš ra dė jas
su konst ra vo vie no lę šio ka me rą, ku ria ir bu vo
su suk tas fil mu kas so de.
Prin ce’o nau do ja mą „ki no juos tą“ su da rė ant po pieriaus
už tep tas švie sai jaut rus že la ti nos sluoks nis.
Ats ki rus vaiz dus pa gal eilę jis tu rė jo per kel ti
ant stik lo. 1889 m. to kias vaiz dų juos tas jis ro dė
sa vo pa ties su kur tu pro jek to riu mi, pri tai sy tu prie
lan ki nės lem pos. Vė liau Prin ce’as eks pe ri men tavo
su ce liu lioi di ne juos ta, ir ka žin kaip šian dien
at ro dy tų ki no is to ri ja, jei ne lem tin go ji 1890 m.
rug sė jo 16-oji. Tą die ną Prin ce’as iš na mų iš vy ko
į Pa ry žių ir din go be pėd sa kų...
To dėl šian dien ki no me no gi mi mas sie ja mas su
bro lių Lu miè re’ų pa var de. Tai, ką jie pa demonst
ra vo 1895-ųjų gruo dį, be abe jo, ta po
iš ra di mų am žiaus vir šū ne.
Iš tie sų, jie pap ras čiau siai lai mė jo lenk ty nes, su radę
bū dą su jung ti „ki ne tos co pe“ – ži ūrė ti skir tą
įtai są, su „la ter na ma gi ca“ – ste buk lin guo ju žibin
tu, nau do tu vaiz dams ant sie nos pro jek tuo ti.
1895 m. gruo džio 28-ąją Augus te’as (1862–1954)
ir Louis (1864–1948) Lu miè re’ai Pa ry žiaus
„Grand Ca fé“ rū sy je su ren gė pir mą jį vie šą
mo ka mą ki no sean są. Bu vo pa de monst ruo ti jų
su kur ti fil mai „Trau ki nio at vy ki mas“, „Dar binin
kų išė ji mas iš Lu miè re’ų fab ri ko“, „Ap laisty
tas lais ty to jas“ ir ki ti.
Šio je sri ty je var žė si daug am ži nin kų. Be Prin ce’o,
tai bu vo Lon do no tei sė jas Words wort has Donisth
ro pe’as, ku rio ki ne sig ra fo eks pe ri men tai
sus to jo dėl pi ni gų sty giaus, vo kie čiai bro liai
Ma xas ir Emi lis Skla da nows ky, pran cū zas
Hen ry Jo ly. Ki to je At lan to pu sė je šios sri ties
pra di nin kai bu vo Tho mas Ar ma tas ir C. Fran-