Encyclopedia

128
Pa du vos uni ver si te te pa de monst ra vo sa vąjį
ter mos ko pą. Su si rin ku sie siems jo pa ži ūrė ti
tem pe ra tū ra dar bu vo neaiš kus da ly kas: juk šilu
mą ir šal tį kiek vie nas jau čia sa vaip. O Ga li lei
de monst ra vo, kad tai ga li ma iš ma tuo ti.
Jis pa nau do jo siau rą stik li nį vamz de lį, ku rio viršu
ti nis ga las bu vo išp la tė jęs iki už da ro ru tu lio.
At vi rą apa ti nį ga lą moks li nin kas pa nar di no į
in dą su van de niu. Pa gal fi zi kos dės nius skys tis
vamz de ly je šiek tiek pa ky la. Ran ko mis šil dant
ru tu lį oras ja me iš sip lės da vo ir van de nį vamzde
ly je spaus da vo že myn. Kai oras at šal da vo,
van duo vėl pa kil da vo.
1636 m. Cas pe ro En so kny go je „Ma te ma ti nis
bur ti nin kas“ pir mą kar tą pa var to tas žo dis „termo
met ras“. Kny go je bu vo pa teik ta ir aš tuo nių
da lių tem pe ra tū ros ska lė, kiek vie na da lis bu vo
pa da ly ta dar į aš tuo nias.
1641 m. Ga li lei mo ki nys Tos ka nos her co gas
Fer di nan das II su konst ra vo ter mo met rą, ku ris
ne prik lau sė nuo išo ri nių veiks nių. Eti lo al koho
lio pri pil dy tas ru tu lys bu vo san da riai su jungtas
su už da ru vamz de liu. Al ko ho liui su ši lus jis
iš siplės da vo nep rik lau so mai nuo at mos fe ros
slė gio. Prie prie tai so prit vir tin ta ska lė bu vo
pa si rink ta sa vo nuo ži ūra, to dėl ne bu vo ga li ma
pa ly gin ti įvai rių prie tai sų rod me nų.
1694 m. ita lų ma te ma ti kas Car lo Ri nal di ni (1615–
1698) pa si ūlė tem pe ra tū ros ska lė je nau do ti du
ats kai tos taš kus – van dens už ša li mo ir už vi ri mo
tem pe ra tū rą. 1714 m. vo kie čių fi zi kas Da nie lis
Gab rie lis Fah ren hei tas (1686–1736) tem pera
tū rai ma tuo ti pa nau do jo gyv si dab rį ir po 10
me tų su kū rė ska lę, ku rio je van dens už ša li mo ir
už vi ri mo tem pe ra tū rų taš kų skir tu mą pa da li jo į
180 laips nių. Šio je ska lė je už ša li mo tem pe ra tū ra
pri ly gin ta 32 laips niams, už vi ri mo – 212 laipsnių.
Pa ga liau bu vo ga li ma ma tuo ti tem pe ra tū rą
įvai rio se vie to vė se ir pa ly gin ti rod me nis. Va dina
mo ji Fah ren hei to ska lė pap li to JAV. Euro po je
nau do ja ma si Cel si jaus ska le, ku rią 1742 m.
įve dė šve das An der sas Cel sius (1701–1744). Ši
ska lė orien tuo ta į van dens už ša li mo (0 laips nių)
ir vi ri mo (100 laips nių) tem pe ra tū rą.
XVIII a. pa bai go je nau do ta bent 20 tem pe ra tū ros
ska lių. Pa vyz džiui, ru sų moks li nin ko Mic hai lo
Lo mo no so vo (1711–1765) ska lė je bu vo 375
laips niai, vie nu laips niu bu vo lai ko ma 1/1000
oro tū rio iš sip lė ti mo da lis. 1848 m. airių fi zi kas
ir in ži nie rius Wil lia mas Thom so nas (1824–1907),
tu rin tis Kel vi no ba ro no ti tu lą, pa si ūlė ska lę,
ku rio je nu liu bu vo žy mi mas ab so liu tu sis nulis,
kai ne ga li mas joks mo le ku lių ju dė ji mas.
Van dens už ša li mo tem pe ra tū ra bu vo ly gi 273,
už vi ri mo – apie 373 laips nius. Laips nis pa gal
šią ska lę bu vo pa va din tas kel vi nu ir ta po SI
sis te mos tem pe ra tū ros ma ta vi mo stan dar ti niu
vie ne tu. Moks li nin kai ma tuo ti nau do ja ir Kelvi
no, ir Cel si jaus ska lę.
LIE TU VOS me di ci nos ir far ma ci jos is to ri jos
mu zie ju je Kau ne ga li ma pa ma ty ti far ma cijos
bend ro vės „Ger Ma Po“ rek la mi nį ter momet
rą, pa ga min tą apie 1930 me tus.