Encyclopedia

150
1755 m.
SIU VA MO JI MA ŠI NA
Pa ry žiaus apy lin kių siu vė jai, iš si gan dę, kad
liks be dar bo, su nai ki no pir mą jį tik pra dėju
sį veik ti siu va mų jų ma ši nų ga my bos fabri
kė lį. Nuo įt ūžu sių ko le gų ta da te ko spruk ti
ir pa čiam ma ši nos iš ra dė jui.
at lik da vo 300–350 dygs nių – žmo gus per tą
lai ką te sus pė da vo 30.
Po 20 me tų pran cū zų siu vė jas Bart he le my Thimon
nier (1793–1857) ge ro kai pa si pel nė,
pa to bu li nęs B. Krem so siu va mą ją ma ši ną ir
pir ma sis pra dė jęs jas ga min ti tuo su kel da mas
1755 m. ang las Char le sas Fre de ri cas Wie sent ha lis
eks pe ri men ta vo, ban dy da mas ma ši na, tu rin čia
dvi gu bą ada tą su ause le, su si ūti si ūlę. 1790 m.
jo tau tie tis Tho mas Sain tas su konst ra vo pir mąją
gran di ni nio dygs nio siu va mą ją ma ši ną batsiu
viams. Ji bu vo su dvi ša ke ir lenk ta ada to mis
bei du ria muo ju įran kiu. Bet ar ji bu vo nau doja
ma, ži nių neiš li ko. 1874 m. vie nas siu va mųjų
ma ši nų ga min to jas Lon do no pa ten tų biu re
ap ti ko šios ma ši nos brė ži nius ir pa gal juos
pa ga mi no vei kian čią siu va mą ją ma ši ną. Da bar
ji sau go ma Lon do no moks lo mu zie ju je.
Ko ji nių ga min to jas vo kie tis Balt ha sa ras Krem sas
(1760–1813) 1810 m. pa ga mi no pir mą ją prakti
ko je nau do ti tin ka mą gran di ni nio dygs nio
siu va mą ją ma ši ną. Ji tu rė jo ada tą su ause le ir
kont ro liuo ja mą šau dyk lę, me džia ga bu vo paduo
da ma gran di ni niu ra tu. Ma ši na per mi nu tę