Encyclopedia

91
Kai apie 1450 m. Jo han ne sas Gu ten ber gas Europo
je iš ra do mec ha ni nį kny gų spaus di ni mą,
la bai pa di dė jo po pie riaus pak lau sa. Per 50
me tų po pie riaus fab ri kų pa dau gė jo še šis kar tus.
XIX am žiu je juos pa kei tė di des nio pa jė gu mo
fab ri kai, ku rie po pie riui ga min ti ne be nau do jo
me džia gų at lie kų, tik me die ną. Da bar kas met
po pie riaus pra mo nė pa sau ly je jos su nau do ja 320
mln. to nų. Nors me die na yra at si nau ji nan ti žalia
va, jos at si nau ji ni mo tem pai yra kur kas lė tesni
nei didėja spaus din tos pro duk ci jos po rei kis.
Ža lia vų prob le mą šiek tiek švel ni na tai, kad popie
rių ga li ma per dirb ti iki še šių kar tų. Po pie rius
yra ga na eko lo giš ka me džia ga. Skir tin gai nei
plas ti kas, me ta las ar stik las, kom pos tuo ja mas
suy ra per ke lias sa vai tes. To dėl ir per pa va sa rio
šva ros tal kas po pie riaus ran da ma ne daug.
LIE TU VO JE se niau si iš li kę po pie ri niai do kumen
tai yra XIV am žiaus pa bai gos Vy tau to
Di džio jo laiš kai. Po pie rius į Lie tu vą bu vo
įve ža mas iš Ita li jos, Pran cū zi jos. Pir mo ji
Lie tu vo je ama tų įmo nė, ga mi nu si po pie rių
iš med vil ni nių, li ni nių ir ka na pi nių sku durų,
sa vo veik lą pra dė jo Vil niu je 1524 me tų
lapk ri čio 16-ąją. Ją prie Vil nios upės, Lietu
vos di džia jam ku ni gaikš čiui Žy gi man tui
Se na jam lei dus, pa sis ta tė švei ca rų meist rai
Vor nar tai. XVI šimt me čio pa bai go je Lie tuvo
je vei kė jau ke lio li ka įmo nių, ta da va din tų
po pie riaus ma lū nais. Di des nės po pie riaus
ma nu fak tū ros Lie tu vo je at si ra do tik XIX
am žiaus pir mo je pu sė je. Pir mo ji ang liš ka
po pie riaus ga mi ni mo ma ši na 1854 m. pa leista
Kuč ku riš kė se (da bar – Nau jo ji Vil nia).
1933 m. sau sio 12-ąją Kau ne, Pet ra ši ūnuo se,
veik lą pra dė jo šve dų deg tu kų tres to pas ta tytas
mo der nus po pie riaus fab ri kas. Vil niaus
kraš te gra fas Juo za pas Tiš ke vi čius Mū ri nės