Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
334<br />
Na no va rik liai dar va di na mi mo le ku li niais va rikliais.<br />
Tai mo le ku li nės ma ši nos, ga lin čios suktis.<br />
Na no va rik liams ga li ma pris kir ti ir bak te ri jų<br />
žiu že lius. Jiems su kan tis bak te ri jos ju da.<br />
Kaip ir vi siems va rik liams, gam to je eg zis tuo jantiems<br />
taip pat rei kia ener gi jos. Jie dau giau sia<br />
nau do ja che mi nę ener gi ją, su si da ran čią sky lant<br />
ade no zin-5’-tri fos fa to (ATP) mo le ku lei. ATP<br />
mo le ku lės sin te ti na mos kiek vie no je ląs te lė je.<br />
Va di na si, kiek vie na gy va ląs te lė yra uni ver salių<br />
„de ga lų“ tal pyk la.<br />
To kie bio lo gi niai va rik liai yra bal ty mų ar bal ty mų<br />
ir ri bo nuk leo rūgš čių komp lek sai. Vie nas mažiau<br />
sių gam tos su kur tų na no va rik lių yra ATP<br />
sin ta zė. Šie mi nia ti ūri niai va rik liai ga li su kur ti<br />
la bai di de lę jė gą, pa vyz džiui, 100 pi ko niu to nų<br />
(vie nas pi ko niu to nas ly gus tri li jo na jai niu to no<br />
da liai). Iš pir mo žvilgs nio tai la bai ma ža jė ga,<br />
bet ne rei kia pa mirš ti, ko kio dy džio yra šis varik<br />
lis. Jei jis bū tų kaip žmo gus, jo su ku ria ma<br />
jė ga bū tų di des nė už ne šan čio sios ra ke tos.<br />
2000 m.<br />
NA NO VA RIK LIAI<br />
Žmo gus su kū rė daug įvai rių ma ši nų. Vi sos jos<br />
skir tos tam tik ram dar bui at lik ti ir tam, ži noma,<br />
rei ka lin gi de ga lai. Bet pir mą sias ma ši nas<br />
su kū rė ne žmo gus. Jų yra mū sų ląs te lė se.<br />
Šios ma ši nos yra mo le ku lių dy džio ir at lie ka<br />
la bai įvai rius dar bus, pa vyz džiui, da ly vau ja<br />
me džia gų per na šo je į ląs te les, su sit rau kiant<br />
rau me nims ir net „pa kuo jant“ ge no mą.<br />
No rint su kur ti na no va rik lius, ku riuos bū tų<br />
ga li ma nau do ti konk re čiai už duo čiai at lik ti,<br />
pir miau sia rei kia iš siaiš kin ti, kaip veikia<br />
gam tos su kur ti mo le ku li niai va rik liai.<br />
Tuo už sii ma ir LIE TU VOS moks li nin kai.<br />
Vil niaus uni ver si te to Bioc he mi jos ins ti tu to<br />
ir Bio tech no lo gi jos ins ti tu to moks li nin kai<br />
ti ria bal ty mus ir jų komp lek sus. Vė liau šios<br />
ži nios ga li bū ti pri tai ky tos ku riant nau jas<br />
mo le ku li nes ma ši nas.<br />
Apie tai, kad ga li ma su kur ti mo le ku li nius varik<br />
lius, 1959 m. kal bė jo ame ri kie čių fi zi kas<br />
Ric har das Feyn ma nas (1918–1988). Šian dien<br />
ku ria mi na no va rik liai, ku riuos va ro ne tik chemi<br />
nė, bet ir švie sos ar elekt ros ener gi ja. Šias<br />
vi ru so dy džio ma ši nas bū tų ga li ma nau do ti<br />
kaip ju tik lius, jie ga lė tų per neš ti įvai rias medžia<br />
gas ar „re mon tuo ti“ ląs te les.<br />
2000 m. ame ri kie čių moks li nin kas Car lo Mon temag<br />
no su ko le go mis su kū rė na no va rik lį, su dary<br />
tą iš bal ty mo mo le ku lės ir ni ke lio, ku ris vei kė<br />
kaip pro pe le ris. Jo dy dis vos 14 na no met rų, per<br />
mi nu tę jis ap si suk da vo 200 kar tų. Pa sa ky si me,<br />
kad vie nas na no met ras yra ly gus vie nai mi lijar<br />
di nei met ro da liai. Jei to kį va rik lį ly gin tu me<br />
su met ru, tai pro por ci jos bū tų kaip krep ši nio<br />
ka muo lio ir Že mės ru tu lio. 2003 m. ame rikie<br />
čių fi zi kas Ale xas Zett las su kū rė pir mą jį<br />
na no va rik lį ang lies na no vamz de lių pag rin du.<br />
2011 m. Jung ti nė se Vals ti jo se Char lie Sy ke so<br />
ko man da su kū rė vie no na no met ro skers mens<br />
na no va rik lį, va ro mą elekt ra.<br />
Žmo gaus su kur ti na no va rik liai to li gra žu dar<br />
ne pri lygs ta gam tos su kur tie siems. Jų efek ty vumas<br />
kol kas la bai ma žas, o gam tos su kur tie ji<br />
vei kia be veik 100 proc. efek ty vu mu. Bet at rodo,<br />
kad pa sau lis gy ve na nau jos tech no lo gi jų<br />
re vo liu ci jos iš va ka rė se.
Change language