Encyclopedia

220
ert mė je de gant de ga lams su si da ry da vo aukš tos
tem pe ra tū ros ir di de lio slė gio de gi niai. Jo ma ši na,
kaip jis pats pa va di no „sta cio na rus ga ro va rik lis“,
iš išo rės la bai pri mi nė gu lin čią ga ro ma ši ną.
Bet E. Le noiro ma ši na var to jo daug du jų, o jė gos
tu rė jo ma žai. Pir mą ją vy ku sią vi daus de gi mo
va rik lio konst ruk ci ją su kū rė vo kie tis Ni ko lausas
Augus tas Ot to (1832–1891). 1867 m. sa vo
iš ra di mą jis pa de monst ra vo Pa ry žiu je. Nors
mon tuo ti į auto mo bi lius dar bu vo per sun kus ir
ne pa ti ki mas, be to, la bai triukš min gas (vė liau
nau do tas ka sy bos ma ši no se), šis va rik lis ta po
be veik vi sų šių die nų va rik lių pro to ti pu.
Po de vy ne rių me tų – 1876-aisiais – N. A. Ot to sukonst
ra vo va rik lį, ku ria me oro ir du jų mi ši nys
prieš už de gi mą ci lind re bu vo sus pau džia mas.
Tai la bai pa di di no jo nau din gu mo koe fi cien tą
ir su ma ži no de ga lų są nau das. Šian dien tai yra
la biau siai pap li tęs va rik lio ti pas.
De vin to jo de šimt me čio vi du ry je auto mo bi lių
pio nie riai Gott lie bas Daim le ris (1834–1900),
Wil hel mas May bac has (1846–1929) ir Karlas
Fried ric has Ben zas (1844–1929) su kū rė
pa ge rin tus vi daus de gi mo va rik lius dvi ra tėms
trans por to prie mo nėms ir auto mo bi liui – vie toj
oro ir du jų mi ši nio bu vo nau do ja mas ben zi nas.
1897 m. vo kie čių in ži nie rius Ru dol fas Die se lis
(1858–1913) iš ra do dar pa jė ges nį va rik lį, ku ris
jo gar bei bu vo pa va din tas dy ze li niu.
O ame ri kie čių pra mo ni nin kas, auto mo bi lių ga minto
jas Hen ry For das (1863–1947) pir ma sis api būdi
no eta no lio, kaip auto mo bi lių atei ties de ga lų,
pri va lu mus. Le gen di nis mo de lis „Ford-T“ tu rė jo
„lanks čių“ de ga lų vi daus de gi mo va rik lį ir galė
jo veik ti nau do da mas tiek ben zi ną, tiek etano
lį, tiek bet ko kių pro por ci jų jų mi ši nį. Ta čiau
dėl tuo me tu leng vai iš gau na mos pi gios naf tos
eta no lis neiš po pu lia rė jo.
Šiuo me tu sen kant pa sau lio naf tos at sar goms jis
vėl pri si min tas. Bra zi li jo je eta no liu jau va ro ma
24 proc. auto mo bi lių. Bra zi li ja ir Ko lum bi ja,
stam biau sios pa sau ly je bioe ta no lio ga min tojos,
iš gau na jį iš cuk ra nend rių. Tam rei kia daug
der lin gos že mės ir daug van dens lais ty mui.
Toks de ga lų ga my bos bū das – ne išei tis tan kiai
ap gy ven din tai Euro pos Są jun gai. Ieš kant ki tų
eta no lio ga my bos ža lia vų ir tech no lo gi jų bando
ma jį iš gau ti iš ce liu lio zės ar ki tų me džia gų.
1922 m. LIE TU VOS uni ver si te to Tech ni kos
fa kul te te Kau ne bu vo įkur ta Vi daus de gimo
va rik lių ka ted ra. No rin čių jų mo ky tis
šio da ly ko tik rai net rū ko. Šian dien vi daus
de gi mo va rik lių kur są stu di juo ja Alek sandro
Stul gins kio, Vil niaus Ge di mi no tech ni kos
uni ver si te tų stu den tai. Gal jų in ži ne ri niai
spren di mai lems, kad ir mes atei ty je va ži nėsi
me eta no liu „mai ti na mais“ auto mo bi liais?
1868 m.
ŠVIE SO FO RAS
JAV iš ra dė jas Gar ret tas Mor ga nas (1877–1963),
pir mo jo auto mo bi lio Kliv lan de sa vi nin kas,
bu vo la bai suk rės tas pa ma tęs, kaip gat vė je
su si dū rė auto mo bi lis ir ka rie ta. Vai ruo to jui
dar pa si se kė – jis tik ne te ko są mo nės, o vargšą
ark lį te ko nu šau ti. G. Mor ga nas pir ma sis
pa sau ly je 1922 m. nu ro dė švie so fo ro paskir
tį: „sank ry žos pra va žia vi mo eiliš ku mą
pa da ry ti nep rik lau so mą nuo auto mo bi lio
sa vi nin ko as me ny bės“.
Kol ke liais dar dė jo vien ve ži mai ir ka rie tos, re guliuo
ti eis mą ne bu vo itin su dė tin ga. Pa vyz džiui,
I a. po Kris taus pa ka ko Ro mo je užd raus ti die ną