Encyclopedia

312
grin dis, va lo ba sei nus, pjau na žo lę, dir ba kitus
nuo bo džius dar bus. Žmo gų jie pa kei čia
ten, kur kenks min ga ar pa vo jin ga.
1961 m.
ROBOTAS
Pir mą kar tą ter mi ną „ro bo tas“ 1920 m. sa vo
pje sė je pa var to jo če kų ra šy to jas Ka re las
Ča pe kas. Če kų kal bo je žo dis „ro bo ta“ reiškia
ka tor giš ką dar bą. Min čių apie į žmo gų
pa na šią ma ši ną, at lie kan čią dar bus, ku rių
žmo gus ne ga li ar ba ne no ri da ry ti pats, ki lo
daug anks čiau. Šian dien ro bo tai plau na
Ro bo to pro to ti pą su kū rė ara bų iš ra dė jas Al-Jaza
ri (1136–1206). Tai bu vo mu zi ki nis automa
tas – eže re plau kio jan tis lai vas su ke tu riais
mu zi kan tais, links mi nan čiais ka ra liaus sve čius.
Ro bo tą ban dė su kur ti ir Leo nar do da Vin ci
(1452–1519), o pran cū zų iš ra dė jas Jacques’as
de Vau can so nas 1738 m. de monst ra vo sa vo
su kur tą į žmo gų pa na šų ro bo tą, gro jan tį fei ta.
1927 m. ame ri kie tis Roy Wens ley su kū rė robo
tą, ku ris ga lė jo pa kel ti te le fo no ra ge lį, iš tar ti
ke lis gar sus ir pa mo juo ti ran ko mis.
Geor ge’as De vo lis (1912–2011) ir Jo sep has En gelber
ge ris (g. 1925) 1956 m. Jung ti nė se Vals ti jo se
įk ūrė pir mą ją pa sau ly je pra mo ni nius ro bo tus
ga mi nan čią įmo nę „Uni ma tion“. 1961 m. jo je
pa ga min tas pir ma sis prog ra muo ja mas ir skaitme
ni niu bū du val do mas pra mo ni nis ro bo tas
„Uni ma te“. Jis ga lė jo karš tas me ta li nes de ta les
per kel ti iš vie nos vie tos į ki tą.
Dau giau nei 80 proc. pa sau ly je ga mi na mų ro bo tų
nau do ja mi pra mo nė je. Jie ne pa mai no mi maši
nų, me ta lų ap dir bi mo, sta ty bos pra mo nė je.
At lie ka vi ri ni mo, su rin ki mo, da žy mo, pak rovi
mo, išk ro vi mo, pa ka vi mo dar bus. Daž niau
nau do ja mi po 1972 m., kai jiems val dy ti im ti
nau do ti kom piu te riai.
Pra mo ni niai ro bo tai su da ry ti iš tri jų pag rin di nių
da lių: mec ha ni nės sis te mos – ma ni pu lia to riaus,
val dy mo sis te mos ir ju tik lių. Pir miau sia bu vo
ku ria mi ro bo tai, ga lin tys tam tik ro mis są lygo
mis at lik ti už duo tis pa gal įra šy tą prog ra mą.
Vė liau su kur ti ro bo tai su ju tik liais, daž niau siai
– su re gė ji mo, ly tė ji mo ir klau sos. Jie pa de da
„pa žin ti“ ap lin ką ir jai kin tant at lik ti užp rog ramuo
tą dar bą.
Ro bo tai nau do ja mi ir bui ty je, pa vyz džiui, automa
ti niai dul kių siurb liai. Pir muo sius to kius
siurb lius 2002 m. pra dė jo ga min ti įmo nė
„Elect ro lux“. Jie yra ne di de li, pa sie kia sunkiai
priei na mas vie tas, o juo se įreng ti ju tik liai
lei džia apei ti kli ūtis. Yra to kių, ku rie pra de da
siurb ti pa tal pas pa gal užp rog ra muo tą lai ką.
Jau su kur ti ro bo tai, ku rie slau go žmo nes, pa de da
jiems vaikš čio ti, ga li sau giai pa kel ti ir nu neš ti
į ki tą vie tą.
2008 m. į Tarp tau ti nę kos mi nę sto tį iš ke lia vo robo
tas „Dext re“. Tai dvi ran kis ma ni pu lia to rius.
Jis dir ba at vi ra me kos mo se ir at lie ka re mon to
dar bus. 2011 m. va sa rio 24 d. į Tarp tau tinę
kos mi nę sto tį išsk ri do NA SA ir „Ge ne ral
Mo tors“ su kur tas hu ma noi das „Ro bo naut 2“.
No ri ma pa tik rin ti, kaip jis veiks nes va ru mo ir
elekt ro mag ne ti nės bei kos mi nės spin du liuotės
są ly go mis. Jis ga li paim ti, su dė lio ti ir la bai
sun kius daik tus.