Encyclopedia

74
po je jie pa si ro dė tik XVII am žiu je: pir muo sius
bank no tus 1661 m. iš lei do Stok hol mo ban kas.
Paaiš kė jo, kad bank no tus daug pa to giau naudo
ti, be to, jų ga li ma pris paus din ti la bai daug
– net ir ne pa deng tų tau riai siais me ta lais.
Se niau si LIE TU VO JE ap tin ka mi pi ni gai – per
pre ky bi nius ry šius at ke lia vu sios se no vės Graiki
jos ir Ro mos mo ne tos. Maž daug XI a. at sira
do vie ti nės ga my bos pu sap va lės laz de lės
for mos si dab ro ly di niai. Nu sis to vė jus jų vidu
ti nei ma sei (apie 104 gra mus) šie ly di niai
ta po pir mai siais lie tu viš kais pi ni gais. Kaip
juos va di no se no vės lie tu viai, ne ži no ma,
bet vė liau moks li nin kai pa va di no il gai siais,
ar ba ka po mis.
XIV a. ant ro je pu sė je nu kal din tos pir mo sios
lie tu viš kos smul kios mo ne tos – de na rai.
Pag rin di nė Lie tu vos Di džio sios Ku ni gaikštys
tės mo ne tų ka lyk la bu vo Vil niu je, Že muti
nės pi lies te ri to ri jo je. Pir mų jų lie tu viš kų
mo ne tų ma sės nor ma ir si dab ro pra ba bu vo
pri de rin tos prie LDK cir ku lia vu sio Pra hos
gra šio: 10 de na rų pri ly go 1 gra šiui.
XV a. pa bai go je pra dė ta kal din ti pusg ra šius.
1545 m. Žy gi man tas Augus tas Vil niu je,
Vo kie čių gat vė je, ati da rė nau ją mo der nią
ka lyk lą. Jam val dant bu vo ka la mi pus de nariai
(obo lai), dvi de na riai, pusg ra šiai, gra šiai,
dvig ra šiai, tre čio kai (trig ra šiai), ket vir to kai
(ke turg ra šiai), šeš to kai (še šiag ra šiai), pus tale
riai (15 gra šių), ta le riai (30 gra šių). 1547 m.
nu kal ta pir mo ji lie tu viš ka auk si nė mo neta
– du ka tas, 1562 m. – di džiau sia auk si nė
mo ne ta – 10 du ka tų, ar ba por tu ga las. Be je,
nors Lie tu vos di die ji ku ni gaikš čiai nuo lat
bu vo ren ka mi ir Len ki jos ka ra liais, LDK nebu
vo su da riu si su Len ki ja pi ni gų są jun gos, o
lie tu viš kos mo ne tos pa gal si dab ro kie kį bu vo
20 proc. ver tin ges nės už len kiš ką sias. Tik
1580-aisiais Ste po nas Ba to ras su vie no di no
Lie tu vos ir Len ki jos mo ne tų ma sės nor mas.
Nuo XVI a. pa bai gos Lie tu vos mo ne tų ma sė ir
pra ba ma žė jo. XVII a. vi du ry je pag rin di ne
mo ne ta ta po maž daug 1,27 gra mo ma sės
va ri nis ši lin gas, ku rių įvai rio se ka lyk lo se
nu kal ta be maž mi li jar das. Pas ku ti nės LDK
mo ne tos bu vo Augus to II per Šiau rės ka rą
1706–1707 m. kal din ti šeš to kai.
Lie tu vą 1795 m. užė mus Ru si jai įves ti jos
pi ni gai – rub liai. Vyks tant ko voms dėl neprik
lau so my bės įvai rio se Lie tu vos vie to vė se
cir ku lia vo apie 12 rū šių pi ni gai. 1922 m.
spa lio 2-ąją Lie tu va įve dė sa vo pi ni gus – li tą
ir jo šim tą ją da lį – cen tą. Li tas bu vo prily
gin tas 0,150462 gra mo auk so, juo tu rė jo
bū ti pa deng ta ne ma žiau kaip 1/3 į apy var tą
iš leis tų li tų. Po so vie tų oku pa ci jos į Lie tu vą
li tas sug rį žo 1993 m. bir že lio 25-ąją.