Encyclopedia

291
1938 m.
TEF LO NAS
Bat siu vys be ba tų, o kriau čius be ži po no. At rodo,
ši tai syk lė pran cū zų in ži nie riaus Marco
Gre goi re’o šei mo je ne ga lio jo. Jo žmo na
ne tu rė jo daug pro gų prie kaiš tau ti vy rui, kad
šis ne si rū pi na pa leng vin ti jos bui ties rū pes čių
naš tos. Už te ko jai už si min ti apie nep ri svylan
čią kep tu vę ir net ru kus tu rė jo pir mą ją
pa sau ly je teflo nu pa deng tą kep tu vę.
1954 m. M. Gre goi re’ui bu vo iš duo tas pa ten tas
teflo no dan goms deng ti. Po me tų Gre goi re šeima
ėmė si vers lo: jis den gė kep tu ves teflo nu, o
žmo na jas par da vi nė jo. Vė liau jie įk ūrė įmo nę
„Te fal“ ir 1958 m. par da vė mi li jo ną aliu mi nio
kep tu vių, deng tų teflo no sluoks niu.
Teflo nas – pre kės pa va di ni mas me džia gos, ku rią
už pa ten ta vo Jung ti nių Vals ti jų įmo nė „Du
Pont“. Me džia gą 1938 m. at si tik ti nai iš ra do
šios įmo nės 27 me tų che mi kas Roy Plun ket tas
(1910–1994). Jis dir bo su auši ni mo me džiago
mis ir po vie no eks pe ri men to pas te bė jo,
kad tet rafluo re ti le no du jos vir to bal tais mil teliais.
Moks li nin ką šie mil te liai la bai nus te bino
– jis nus ta tė, kad jie ne rea guo ja su freo nu,
al ko ho liu, sie ros, azo to rūgš ti mis, le di ne ac to
rūgš ti mi – me džia go mis, prieš ku rias „at si laiko“
re ta me džia ga.
„Du Pont“ 1962 m. pra dė jo ma siš kai iš teflo no
ga min ti vir tu vės reik me nis.
Pa kei tus vi sus eti le no mo le ku lės van de ni lio atomus
fuo ro ato mais su si da ro tet rafluo re ti le nas,
ku rį po li me ri zuo jant su si da ro teflo nas, ar ba
po li tet rafluo re ti le nas. Jis yra pir ma sis su sin tetin
tas plas ti kas, ku rio su dė ty je yra fuo ro.
Teflo nas ats pa rus aukš tai ir že mai tem pe ra tū rai,
tvir tas, ne tirps ta dau ge ly je tir pik lių ir yra atspa
rus rūgš čių ir šar mų po vei kiui. Šios sa vy bės
ir lė mė jo nau do ji mą elekt ro ni ko je, tech ni ko je,
me di ci no je, che mi nių ir vir tu vės in dų ga mybo
je. Jis nau do ja mas tar pik liams, įvai rioms
prie tai sų de ta lėms, izo lia ci nėms me džia goms,
vamz džiams, nep ri de gan čioms dan goms ga minti.
Audi niai, pa deng ti teflo no sluoks niu, ats pa rūs
dė mėms, į juos neį sisk ver bia van duo, rie ba lai,
to dėl jų pa vir šių už ten ka tie siog nu va ly ti.
Tai gi teflo nas pa leng vi no ne tik ma dam Gre goi re gyve
ni mą. Jį nau do da mi leng viau iš ver da me pie tus ir
išp lau na me in dus, mums pap ras čiau ly gin ti dra bužius
ar iš va ly ti ki li mą, į ku rį neį si ge ria dė mės.
Ta čiau teflo ną kai ti nant aukš to je tem pe ra tū ro je iš siski
ria nuo din gi fuo ro jun gi niai. To dėl bui ty je naudo
ja mi teflo no ga mi niai ga li pa kenk ti svei ka tai
– už ten ka vos aukš tes nės nei 200° C tem pe ra tūros,
kad pra dė tų skir tis nuo din gi jun gi niai. Su
gy vū nais at lik ti ty ri mai ro do, kad jie kau pia si
or ga niz me ir ga li su kel ti aug lių at si ra di mą. Jei
pa žei džia ma teflo no dan ga, to kio in do dau giau
ne ga li ma nau do ti.
Jung ti nių Vals ti jų ap lin kos ap sau gos agen tūra
ini ci ja vo įs ta ty mą, ku riuo nuo 2015 m.
ke ti na ma užd raus ti nau do ti teflo ną. Euro pos
Są jun go je to kio drau di mo kol kas nė ra, o
teflo no dan gos kep tu vės LIE TU VO JE pa čios
po pu lia riau sios. Dau giau sia teflo no pa ga mina
ma Ki ni jo je, iš jos į Lie tu vą dau giau sia
ga mi nių ir at ke liau ja. 2006 m. Vil niu je įkur ta
gar sio sios įmo nės „Du Pont“ ats to vy bė.