Encyclopedia

141
Tiks les nis skal bia mo sios ma ši nos ap ra šy mas
1752 m. bu vo pas kelb tas Lon do no žur na le
„The Gent le man’s Ma ga zi ne“. Ma ši ną su darė
me di nis ku bi las su ja me įreng tu men tu riu
skal bi niams suk ti. Bu vo ra šo ma, kad ag re ga tas
jau ku ris lai kas nau do ja mas Šiau rės Ang lijo
je. Apie šią konst ruk ci ją su ži no jęs vo kiečių
pas to rius Ja co bas Chris tia nas Schäf fe ris
(1718–1790) ją ge ro kai pa to bu li no. 1767 m.
jo su kur ta pa to gi skal bia mo ji ma ši na vos ne
šimt me tį bu vo ne pa mai no mas mo te rų bui tį
leng vi nan tis įren gi nys.
Ta čiau jis su kė lė so cia li nių prob le mų – daug vargin
gai gy ve nan čių mo te rų, iki tol dir bu sių pas
tur tin guo sius skal bė jo mis, li ko be dar bo. Bet
tech ni kos pa žan gos tai ne sus tab dė.
Skal bia mų jų ma ši nų era pra si dė jo, kai pra dė ta
se ri ji nė jų ga my ba. 1900 m. vo kie čių įmo nė
MIE LE, iki to lai ko ga mi nu si pie no se pa ra torius,
pra dė jo ga min ti sviest mu šes – me di nes
sta ti nai tes su ran ka su ka mo mis men tė mis.
Ma tant, kaip jos vei kia, konst ruk to rius ap lan kė
ge nia liai pap ras ta idė ja – konst ruk ci ją pri tai kyti
skal bi mui. Tais pa čiais me tais bu vo pra dė ta
se ri ji nė skal byk lių ga my ba.
Idė ja bu vo to kia sėk min ga, kad me di nes skal biamą
sias ma ši nas ėmė ga min ti ir ki tos Euro pos
bend ro vės. Neap siei ta ir be ku rio zų. Kai XX a.
pra džio je į Ru si ją bu vo at vež ta siun ta vo kiškų
skal byk lių, jos bu vo žai biš kai iš pirk tos:
su ma nūs ru sai per da rė jas į... sviest mu šes, o
dra bu žius ir to liau skal bė upe ly je.
Daž nai ra šo ma, kad elekt ri nę skal byk lę 1910 m. užpa
ten ta vo ame ri kie tis Al va J. Fis he ris (1862–
1947), nors ži no ma, kad jų bū ta ir anks čiau.
Nuo tre čio jo de šimt me čio elekt ri nės skal byklės
išp li to po vi są pa sau lį.
Be je, pir mą ją in dap lo vę su kū rė ir 1886 m. už paten
ta vo mo te ris – pa si tu rin ti ame ri kie tė Jo sephi
ne Ga ris Coch ra ne. Tai pa da ry ti ją ska ti no
rū pes tis, kad ne ran gi tar nai tė iš dau žys vi są jos
bran gų por ce lia ną.
Skal byk lės ir šian dien to bu li na mos. XXI a. pradžio
je Ki ni jos bend ro vė „Haier“ pris ta tė skalbyk
lę, ku ri skal bia be mil te lių ir minkš tik lių.
Jo je įp ras tas van duo, ap do ro tas tam tik ro mis
che mi nė mis prie mo nė mis, įgau na skal bi mo
mil te lių sa vy bių. Be to, ma ši na skalb da ma ir
de zin fe kuo ja skal bi nius. Ne nau do jant mil te lių
vi sas pro ce sas ge ro kai sut rum pė ja, o tai lei džia
su tau py ti iki 30 proc. van dens, ku rį su nau do ja
įp ras tos skal byk lės.
O štai Di džio jo je Bri ta ni jo je iš ras ta tik vie ną puo-