Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
295<br />
1942 m.<br />
SAUS KEL NĖS<br />
Nors žmo ni ja nuo lat ju da į prie kį, dau gu ma<br />
prob le mų se nos kaip pa sau lis. Tiek se no vėje,<br />
tiek da bar ma mos ir tė čiai su ka gal vą,<br />
kaip vys ty ti tua le tu dar ne mo kan čius naudo<br />
tis ma žy lius. Tie są sa kant, mo te rims tai<br />
rū pi kur kas la biau. Ir jos ra do išei tį.<br />
Se no vė je kū di kiai vy nio ti į įvai rias su ge rian čias<br />
me džia gas: auga lų la pus, sa ma nas, gy vū nų odą<br />
ar kai lį. Daž nai augin ti tie siog nuo gi. Tai papras<br />
ta ir pa to gu, kur sau sa ir karš ta, o štai šiauri<br />
niuo se kraš tuo se te ko nau do ti li ni nius, vil nonius<br />
ar med vil ni nius vys tyk lus ir juos skalb ti,<br />
skalb ti, skalb ti... Net pir mo sios me džia gi nės<br />
saus kel nės, ku rios 1887 m. pa si ro dė JAV, bu vo<br />
daug kar ti nio nau do ji mo ir skal bia mos. O kartais<br />
tik iš džio vi na mos ir vėl nau do ja mos...<br />
Pir mo sios vien kar ti nės saus kel nės iš ne ba lin tos<br />
kre pi nės ce liu lio zi nės ma sės, įdė tos į gu mi nes<br />
kel nai tes, bu vo pa ga min tos 1942 m. Šve di joje.<br />
Ma no ma, jog med vil nė tuo me tu ne nau do ta<br />
to dėl, kad ka ro me tais tai bu vo stra te giš kai<br />
svar bi ir dėl to bran gi ža lia va.<br />
1946 m. ame ri kie tė Ma rion Do no van (1917–1998)<br />
iš ra do van de niui ats pa rias saus kel nes. Ji il gai<br />
neeks pe ri men ta vo – tie siog į pap ras tas sauskel<br />
nes įdė jo plas ti ki nės du šo užuo lai dos at rai žą<br />
ir taip pel nė net 4 pa ten tus ir mi li jo ną do le rių.<br />
Svar bus saus kel nių pa to bu li ni mas bu vo ir plasti<br />
ki nių spaus tu kų, pa kei tu sių iki tol nau do tus<br />
pa vo jin gus ašt rius žio ge lius, at ra di mas.<br />
1947 m. na mų šei mi nin kė iš Jung ti nės Ka ra lys tės<br />
Va le rie Hun ter Gor don pra dė jo ga min ti dvie jų<br />
sluoks nių (ce liu lio zi ne va ta pa deng tas va tos<br />
sluoks nis) vien kar ti nes saus kel nes, išo ri niam<br />
sluoks niui pa nau do da ma se nų pa ra šiu tų audi nį.<br />
Ma si nė saus kel nių ga my ba sun kiai sky nė si ke lią,<br />
nes po ten cia lūs ga min to jai bu vo vy rai, ku rie<br />
tie siog ne ti kė jo šio iš ra di mo pers pek ty va. Tačiau<br />
po Ant ro jo pa sau li nio ka ro mo te rys da rė si<br />
vis la biau eman ci puo tos, jos troš ko dirb ti,<br />
ke liau ti ir sut rum pin ti na mų ruo šos ir vai kų<br />
prie ži ūros lai ką, tad jau šeš ta ja me de šimt me tyje<br />
saus kel nių pra mo nė įsi bė gė jo.<br />
1961 m. pa si ro dė „Pam pers“ saus kel nės, ku rių pava<br />
di ni mas dau ge ly je ša lių vė liau ta po bend ri niu<br />
žo džiu. Net ru kus iš ki lu si ant ro ji di de lė saus kelnių<br />
ga min to ja – kom pa ni ja „Hug gies“ pa di di no<br />
kon ku ren ci ją rin ko je, to dėl kri to saus kel nių<br />
kai na, to bu lė jo di zai nas, tech no lo gi jos. Pa ge rė jo<br />
saus kel nių izo lia ci ja, su kur tos tamp rios, prilim<br />
pan čios juos mens juos te lės. Vė liau at si ra do<br />
drėg mės in di ka to riai, kei čian tys spal vą pa gal<br />
drėg mės laips nį. Šiuo lai ki nes saus kel nes ge ri na<br />
kva pai, los jo nai, ete ri niai alie jai. 2008 m. Ja poni<br />
jo je net su reng tas pir ma sis pa sau ly je sauskel<br />
nių ma dų šou. Pa sau lį už val džius eko lo gi jos<br />
ma dai vėl iš po pu lia rė jo daug kar ti nio nau do ji mo<br />
me džia gi nės saus kel nės.<br />
Ga mi na mos ir spe cia lios saus kel nės suau gu siesiems,<br />
ku rie tu ri prob le mų dėl li gos, ju dė ji mo<br />
ar psic hi kos ne ga lios. Jos pra ver čia ekst rema<br />
lio mis są ly go mis dir ban tiems žmo nėms –<br />
gar bės sar gy bi niams, ne ga lin tiems pa lik ti sa vo<br />
pos to, na rams, kos mo nau tams.<br />
Saus kel nės la bai pa leng vi no jau nų tė ve lių bui tį,<br />
ta čiau smar kiai pa di di no šiukš lių kie kį pasau<br />
ly je (2010 m. ja po nai iš kė lė idė ją pa naudo<br />
tas saus kel nes per dirb ti į ku ro gra nu les) ir<br />
iš le pi no jau ną ją kar tą. Vai kai vė liau iš moksta<br />
nau do tis tua le tu. Pas lau gios kom pa ni jos<br />
net ru ko tuo pa si nau do ti – pa si ūlė saus kel nes<br />
ga na di de liems vai kams. Psic ho lo gai pers pėja<br />
– kas per daug, tas nes vei ka: užau gę to kie<br />
vai kai ga li tu rė ti as me ny bės prob le mų.<br />
LIE TU VO JE so viet me čiu ma mos ne tu rė jo<br />
di de lio pa si rin ki mo, tad pa ta ly nę ir rū be lius
Change language