You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
248<br />
pu čia mas oras įkais ta net iki 300–500° C. Jie<br />
nau do ja mi sta ty bo se įvai riems pa vir šiams<br />
džio vin ti, kli juo ja miems pa vir šiams pa kai tin ti,<br />
už ša lu siems vamz džiams at šil dy ti, plas ti kinėms<br />
de ta lėms pa kai tin ti no rint su teik ti joms<br />
rei kia mą for mą.<br />
tūkst. kar tų per se kun dę) ir plau kus iš džio vi na<br />
maž daug 11 kar tų grei čiau nei įp ras ti plau kų<br />
džio vin tu vai. To kių džio vin tu vų ma si nė gamy<br />
ba dar nep ra dė ta, bet ža da ma, kad jie ga na<br />
grei tai pa sieks var to to jus.<br />
Fe nais va di na mi ir tech ni niai džio vin tu vai, ku rių<br />
LIE TU VO JE so viet me čiu kir pyk lo se mo te rys<br />
plau kus džio vi no si sė dė da mos po va di namai<br />
siais puo dais – sta cio na riais džio vintu<br />
vais. Na muo se ran ki niu elekt ri niu džiovin<br />
tu vu nau do jo si re ta. Daug daž niau tam<br />
bu vo nau do ja mi lie tu vių meist rų ga mi na mi<br />
elekt ri niai ran kų džio vin tu vai „Vė je lis“.<br />
Juos 1963 m. rug sė jį pra dė jo ga min ti Ute nos<br />
la bo ra to ri nių kros nių ga myk la, įs teig ta 1960<br />
me tais. 1965 m. bu vo pa ga min ta 6 tūkst., o<br />
1985 m. – dau giau nei 11 tūkst. džio vin tu vų.<br />
Ta pu si bend ro ve „Ute nos elekt ro tech ni ka“<br />
ga myk la 2004-aisiais su si jun gė su ki ta Utenos<br />
bend ro ve „Ume ga“. Nau jo sios bendro<br />
vės „Ume ga“ pa da li nys ir to liau ga mi na<br />
elekt ri nius ran kų džio vin tu vus.<br />
1891 m.<br />
UŽT RAUK TU KAS<br />
2000-ųjų iš va ka rė se var dy da mas pa čius reikšmin<br />
giau sius žmo ni jos iš ra di mus vo kie čių<br />
žur na las „Bild der Wis sensc haft“ pa mi nė jo<br />
ir užt rauk tu ką. Jį iš ra do Či ka gos uni ver site<br />
to ab sol ven tas, pap ra šy tas nu ga ros skausmų<br />
ka muo ja mo bi čiu lio. Bi čiu lis ne ga lė jo<br />
su si len kęs su si vars ty ti ba tų.<br />
1891 m. Whit com bas L. Jud so nas su konst ra vo ga na<br />
keis tą įtai są iš dvie jų gran di nė lių su kab liu kais,<br />
ku riuos už seg da vo me ta li nė są var žė lė-lie žu vė lis.<br />
Bet, kaip ir dau gu ma už kie tė ju sių iš ra dė jų, W. L.<br />
Jud so nas ne su ge bė jo or ga ni zuo ti sa vo kū ri nio<br />
ga my bos ir par da vi mo. Mat užt rauk tu kas bu vo<br />
ga na grioz diš kas ir sun kus, o dar ir bran gus. Nega<br />
na to, įmant ri jo nau do ji mo inst ruk ci ja bu vo<br />
su ra šy ta net dvie juo se la puo se – ją pa ma čius<br />
ding da vo bet koks no ras iš ban dy ti nau jo vę.<br />
W. L. Jud so nas ban dė rek la muo ti sa vo kū ri nį pa rodo<br />
je, su reng to je 1892 m. Ame ri kos 400 me tų atra<br />
di mo ju bi lie jui. De ja, tik 20 pa ro dos lan ky to jų<br />
su si gun dė nu si pirk ti ste buk lin gą jį už se gi mą.<br />
Ne pai sy da mas to, W. L. Jud so nas 1893 m. iš ra di mą<br />
už pa ten ta vo ir net gi įs tei gė užt rauk tu kus ga minan<br />
čią bend ro vę „Uni ver sal Fast ner Com pa ny“.<br />
Ta čiau jos ga mi na ma pro duk ci ja rū di jo, daž no kai<br />
strig da vo ir ne pa si žy mė jo pat rauk lia iš vaiz da.<br />
Bend ro vė ba lan sa vo ant bank ro to ri bos, o<br />
W. L. Jud so nas pra ra do vi sas sa vo san tau pas.<br />
1905-aisiais „Uni ver sal Fast ner Com pa ny“ pasi<br />
kvie tė šve dų kil mės ame ri kie tį Gi deo ną<br />
Sund bäc ką (1880–1954) iš ra di mui „įk vėp ti<br />
gy vy bės“. Net ru kus jis ta po ir bend ro vės sa vinin<br />
ku. Ta len tin ga sis šve das pa di di no užt rauktu<br />
ko kab liu kų skai čių ir su ge bė jo pa da ry ti jį<br />
leng ves nį bei ele gan tiš kes nį. Užt rauk tu kas įgi jo
Change language