Encyclopedia

223
je ka pa vie tė je, įreng to je 210 m. prieš Kris tų,
ga na ne se niai bu vo ras ta apie 7000 na tū ra laus
dy džio te ra ko ti nių ka rių ir žir gų fi gū rų. Žir gų
apy nas riai bu vo sut vir tin ti pa na šiais įtai sais.
XIX a. pir mo je pu sė je la bai pa na šiai bū da vo
su se ga mi teat ro vai di ni mų kos tiu mai – juk keičian
tis spek tak lio sce nai ar veiks mui ak to riai
ne tu rė da vo lai ko žais ti su sa go mis. Kiek vė liau
par duo tu vė se at si ra do spau džiais su se ga mų
pirš ti nių – jos grei tai ta po ga na ma din gos.
Užs pau džia mos sa gos bū da vo įtai so mos ir ant
vy riš kų dar bi nių kel nių. Pa to giau...
XIX a. ant ro je pu sė je Euro pos ir JAV pa ten tų
ži ny bos ga vo šim tus pa na šių iš ra di mų pra ne šimų.
Kaip spau džio iš ra dė jas mi ni mas ir vo kie tis
He ri ber tas Baue ris, ku ris dvi pu sę sa gą už pa ten tavo
1885 me tais. „Fe derk nopf-Versch luss“ – taip
va din tas vy riš kų kel nių už se gi mas su užt rauk tu ku
ir spau džiu. Kaip su sik los tė to les nis iš ra dė jo li kimas,
is to ri ja nu ty li, ži no ma tik, kad 1903 m. iš radi
mą jis par da vė Vo kie ti jos bend ro vei „Prym“.
Kai kas šio ste buk lin go už se gi mo idė ją pris ki ria
da nui Ber te liui San der sui. Ta čiau tik ameati
te ko Mask vos fab ri kui „Rot Front“, ant ro ji
nu ke lia vo į Le ning ra dą (da bar Sankt Pe ter burgas),
tre čio ji – į Je re va ną, o ket vir to ji – į Ta liną.
Es tai jau bu vo iš mo kę ga min ti gu mą, tad
es tiš ko ji ga na grei tai užė mė pu sę SSRS rin kos.
Į LIE TU VĄ kram to mo sios gu mos di des niais
kie kiais pra dė ta įvež ti apie 1970-uosius iš
Len ki jos ir par da vi nė ti tur gu je. Po pu lia riausias
bu vo 60 ka pei kų kai nuo jan tis olan diš kos
kram to mo sios gu mos „Do nald“ ga ba liu kas,
per pus pi ges nė bu vo len kiš ka gu ma „Bo lek i
Lio lek“. Vai kai juos la bai pa mė go, nes iš vynio
jus gu mą lauk da vo ypač svar bi pir ki nio
da lis – trum pas dis nė jiš kas ko mik sas.
1977 m. pra dė ta ga min ti dvie jų rū šių lie tuviš
ka kram to mo ji gu ma – įp ras to ir mė tinio
sko nio. Ant pa kuo tės po pie rė lio bu vo
vai kams skir to žur na lo „Ge nys“ ko mik so
he ro jus – Par šiu kas Čiu kas.
1870 m.
UŽS PAU DŽIA MA
SA GA
Mū sų se ne liai ir tė vai šią užs pau džia mą sa gą
va di no „spin ka“, „knop kė“, „spūs čiu kas“.
Kal bi nin kai ra gi na prip ras ti prie tai syk lin gesnių
var dų – spau dis ar ba spau dė, spaus tas.
„Pi ni gi nės ir ki tų ga mi nių už se gi mas“, – taip
pran cū zas Pau lis Sor ma ni api bū di no iš ra di mo,
ku rį 1870 m. už pa ten ta vo Lon do ne, pas kir tį.
Me ta li nis įtai sas su si da rė iš dvie jų da lių –
kaiš čio su sus tip rin ta gal vu te ir plokš te lės su
jį ati tin kan čia sky le. Kaiš čio gal vu tė je bu vo
įp jo vos, ku rios už si da ry da vo, kai per sky lu tę
bu vo įs pau džia mas į plokš te lę. Dan tu kai aplink
sky lu tę jį tvir tai lai kė. Tai ir bu vo nau ja sis
neiš vaiz dus še dev ras – dvi pu sė užs pau džia ma
sa ga, ar ba spau dis.
Ki ni jos im pe ra to riaus Džao Džen go po že mi nė-