Encyclopedia

112
sis te ma. Na tos jau pri mi nė da bar ti nes – sveiką
ją, pu si nę, ket vir ti nę, aš tun ti nę ir ki tas, o
pen kios li ni jos – da bar ti nę penk li nę.
Ir štai 1498 m. Ve ne ci jos spaus tu vi nin kas Ot tavia
no Pet ruc ci (1466–1539) ga vo pri vi le gi ją
spaus din ti na tas me ta li nė mis li te ro mis. Jau
1501 m. jis iš lei do pir mą ją an to lo gi ją „Odhe
ca ton“. Vė liau įs tei gęs spaus tu vę iš lei do
ne ma žai to me to kom po zi to rių kū ri nių. Taip
pra dė tas kaup ti mu zi kos lo by nas.
Ut qui ant la xis /Re so na re fib ris /Mi ra ges to rum/
Fa mu li tuo rum, /Sol ve pol lu te /La bii rea tum/
Sanc te Joan nes. („Kad ta vo tar nai ga lė tų laisvai
ap dai nuo ti ta vo dar bų ste buk lus, nu va lyk,
o šven ta sis Jo nai, vi sas kal tės dė mes nuo nešva
rių jų lū pų.“)
Vė les niais lai kais plė to jan tis dau gia bal sei mu zikai
rei kė jo už ra šy ti ne tik gar sų aukš tį, bet ir
truk mę. Su si for ma vo nau ja gar sų už ra šy mo
LIE TU VO JE pir ma sis ne di de lis gies my nas
lie tu vių kal ba bu vo išs paus din tas 1547 m.
Mar ty no Maž vy do „Ka te kiz me“. Ja me
bu vo 11 gies mių, 10 iš jų su na to mis. 1549
m. M. Maž vy das Ka ra liau čiu je išs paus dino
ant rą tri jų lie tu viš kų gies mių rin ki nė lį
„Gies mė šv. Amb ra zie jaus“. O vie nas vertin
giau sių ir įdo miau sių var go nų mu zi kos
rin ki nių, sau go mų Moks lų aka de mi jos
bib lio te ko je, – Sa pie gų var go nų ta bu la tū ra
(apie 1626 m.). Pen kias de šim ties la pų al bumą
su da ro ran ka už ra šy ti mu zi ki niai kū riniai
ir va rio rai ži nių cik las, vaiz duo jan tis šv.
Pran ciš kaus Asy žie čio gy ve ni mo sce nas.
Bai gian tis pir ma jam
tūks tant me čiui
LAIK RO DIS
Se no vė je pa ros lai ką žmo nės su ma niai nusta
ty da vo pa gal sau lę: kai ji dan gu je tie siai
virš gal vos – pu siau die nis, prie ho ri zon to
priar tė ju si reikš da vo ar ba anks tų ry tą, ar ba
at virkš čiai – va ka rą. Ta čiau toks lai ko nusta
ty mas ne bu vo la bai tiks lus.
Jau III–II tūks tant me ty je prieš Kris tų Ki ni jo je, Indi
jo je ir Me so po ta mi jo je žmo nės lai ką ma ta vo
laik ro džiais. Iš pra džių tai bu vo sau lės laikro
džiai. Jie at si ra do ta da, kai žmo gus įž vel gė,
kad nes kaid raus kū no še šė lio il gis ir pa dė tis
erd vė je prik lau so nuo sau lės pa dė ties dan gu je.
Egip te apie 2700 m. prieš Kris tų kaip sau lės
laik ro džiai bu vo nau do ja mi obe lis kai. Nak tį
lai kas bu vo ma tuo ja mas žvaigž džių laik rodžiu
nok tiur na lu – per spe cia laus ci ferb la to
kiau ry mę bu vo ste bi ma Šiau ri nė žvaigž dė,
tar si ro dyk lė bu vo dvi Di džių jų Grį žu lo Ra tų
žvaigž dės.
Bet sau lės laik ro dis vei kia tik jai švie čiant. To dėl
me tams bė gant jį nu run gė van dens laik ro dis –
klep sid ra. Šis laik ro dis lai ką ro dė ir die ną, ir
nak tį, o svar biau sia – bet ko kiu oru. Jis vei kė
to kiu prin ci pu: per tam tik rą lai ką van duo iš tekė
da vo iš vie no in do į ki tą. Tai gi lai kas bu vo
nus ta to mas pa gal te kan čio skys čio kie kį – tiksliau,
pa gal tai, ko kią žy mą sie kia įte kė jęs ar ba
iš te kė jęs van duo. To kie laik ro džiai bu vo itin
po pu lia rūs Grai ki jo je.
Pa na šiu prin ci pu vei kia ir smė lio laik ro džiai. Laiką
žmo nės dar ma ta vo de gan čio mis su žy mė tomis
žva kė mis ar aly vos ži bin tais su pa da lo mis.
Mec ha ni nio laik ro džio iš ra dė ju lai ko mas vie nuolis
Ger ber tas, 999 m. ta pęs po pie žiu mi Sil vestru
II. Jis Mag de bur go bokš to sau lės laik ro džiui
pri tai kė mec ha ni nių da lių. O XIV a. jau pap li to
svars čiais va ro mi mec ha ni niai laik ro džiai.