Encyclopedia

224
sti liaus vy riš kų marš ki nių at ri bu tu. 1946 m.
Den ve ry je įk ūręs marš ki nių siu vi mo bend ro vę
„Rock mount Ranch Wear“ su lau kė mil ži niš kos
ko mer ci nės sėk mės.
ri kie tis Jac kas Wei lis (1901–2008) spau dį
pa to bu li no ir pa da rė jį svar biu kau bo jiš ko
Spau džiais su se ga mi marš ki niai siu va mi iki
šiol ir yra po pu lia rūs vi sa me pa sau ly je. Taip
pat ir LIE TU VO JE.
Šiais lai kais spau džiai įtai so mi į pal to, kos tiumo,
striu kės, kel nių, si jo no ar ki to dra bu žio
su se ga mas da lis. Kar tais ma to mo ji pu sė
apt rau kia ma to kia pat me džia ga kaip ir
dra bu žis – ta da tai ne tik funk cio na lus at ribu
tas, bet ir dra bu žio puoš me na.
1875 m.
KA NA LI ZA CI JA
Kai tik žmo gus ėmė gy ven ti sės liai, su si dū rė su
prob le ma – ką da ry ti su bui ties at lie ko mis ir
neš va ru mais, ša li na mais iš žmo gaus ir na minių
gy vu lių or ga niz mo? Kol gy ven vie tės bu vo
ne di de lės, žmo gus šią už duo tį pa ti kė da vo gamtai
– tie siog vis ką mes da vo lauk. Ir gam ta il gą
lai ką sėk min gai su tuo do ro jo si: tirp dė, pū dė,
ga ri no ir filt ra vo vi sas or ga ni nes me džia gas.
Bet mies tams augant mies tie čių rū pes tis di dėjo
– kur dė ti vi są šį be si kau pian tį ci vi li za ci jos
„tur tą“? Jau se no vės Egip te, In di jo je, Ba bi loni
jo je nuo te kos bu vo su ren ka mos ir ša li na mos
la ta kais, grio viais, už da rais po že mi niais ka nalais.
Po Ro mos mies tu vei kė sep ty ni po že mi nės
ka na li za ci jos ka na lai: neš va ru mai pa tek da vo į
di džiau sią kloa ką (cloa ca ma xi ma), o iš ten – į
Tib rą. Šie ka na lai iš da lies pa nau do ti da bar ti nei
Ro mos ka na li za ci jai.
Ta čiau vis di dė jan tys at lie kų kie kiai, ly din tys pramo
ni nį per vers mą, vir ši jo upių ir eže rų ge bė ji mą
ap si va ly ti. Pir miau sia tai pa ju to di džių jų mies tų
upės. 2 mi li jo nai Lon do no gy ven to jų ir sėk mingai
vei kian čios įmo nės lė mė, kad 1840 m. Temzė
je, ku rio je iki tol bu vo gau su žu vų, jų be veik
ne li ko. Mies tas vi sas at lie kas ir neš va ru mus
ati duo da vo upei. In dust ria li za ci jos tar šą išt vė rė
tik un gu riai...
Lon do ne ki lo cho le ros epi de mi ja, o itin karš tą
1858-ųjų va sa rą nuo Tem zės pa ki lo Di dy sis
dvo kas. Upės smar vė bu vo to kia stip ri, kad ant
jos kran to įsi kū ręs Par la men tas bu vo pri vers tas
nutrauk ti dar bą. Smar ki li ūtis net ru kus dvoką
išsk lai dė, bet Par la men tas priė mė spe cia lų
nu ta ri mą ir tar šos prob le mai spręs ti ne pa gailė
jo pi ni gų. In ži nie riaus Jo sep ho Ba zal get te’o
(1819–1891) pas tan go mis 1875 m. baig ta įreng ti
pag rin di nius Lon do no ka na li za ci jos tu ne lius.
1889 m. Lon do no nuo te kas im ta va ly ti. Ir nors
1900-aisiais mies tas tu rė jo jau dau giau kaip
6 mln. gy ven to jų, vei kė daug di de lių fab ri kų,
Tem zės būk lė pas te bi mai ge rė jo – į upę net sugrį
žo še šios tar šai ne to kios jaut rios žu vų rū šys.
XIX a. pa bai go je ir ki tuo se Euro pos mies tuo se centra
li zuo tos ka na li za ci jos nuo te kos pra dė tos va ly ti
mec ha ni niu bū du. Nuo 1914 m. tai at lie ka ma ir
bio lo gi niu bū du, nau do jant ak ty vų jį dumb lą.
XVII a. VIL NIU JE ir Kau ne jau bu vo tam
tik ra nuo te kų sis te ma. Dau gu ma mies to tyri
nė to jų mies to ka na li za ci jos pra džia lai ko
1642-uosius, kai Pi lies gat vė je bu vo iš kas ti
grio viai, tu rin tys nut rauk ti van de nį, nuo lat
už pi lan tį na mų ša lia gat vės rū sius. Ma no ma,
kad to kių grio vių ar ba ka na lų bū ta ir ge rokai
anks čiau. XVIII a. ka na las įreng tas prie
Že mu ti nės pi lies – juo neš va ru mai ke lia vo į
Vil nią. XIX a. pa bai go je vei kė jau 8 po že miniai
ka na lai. Vi si jie bu vo va ka ri nė je mies to
da ly je ir ėjo Ne ries link.