You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
294<br />
1942 m.<br />
BRAN DUO LI NIS<br />
REAK TO RIUS<br />
Bran duo li nė ener gi ja yra la biau siai kon centruo<br />
ta ir sun kiau siai val do ma iš vi sų žmogaus<br />
nau do ja mų ener gi jos for mų. Da li jan tis<br />
sun kių jų ele men tų bran duo liams iš sis ki ria<br />
mil ži niš kas ener gi jos kie kis. Tai vyks ta staiga<br />
– sprogs tant ato mi nei bom bai, ar ba lė tai,<br />
kai da li ji ma sis val do mas bran duo li nia me<br />
reak to riu je.<br />
1934 m. pir mą kar tą ste bė ta, kaip vyks ta dirb tinis<br />
ura no bran duo lių da li ji ma sis. Ita lų fi zi kas<br />
En ri co Fer mi (1901–1954) at li ko eks pe ri men tą<br />
– ap šau dė ura ną neut ro nais – ele men ta rio siomis<br />
da le lė mis, ne tu rin čio mis elekt ros krū vio.<br />
Ta čiau to, kas vy ko, paaiš kin ti ne ga lė jo. Tik po<br />
ket ve rių me tų tai pa da rė vo kie čiai Ot to Hah nas<br />
(1879–1968), Li se Meit ner (1878–1968) ir<br />
Frit zas Strass man nas (1902–1980). Po ura no<br />
ap šau dy mo neut ro nais eks pe ri men tų jie nusta<br />
tė, kad ura no ato mo bran duo liai da li ja si, ir<br />
sup ra to, jog tai be veik neiš sen kan tis ener gi jos<br />
šal ti nis. Be je, sa vai mi nis ura no da li ji ma sis atras<br />
tas vė liau – 1940-aisiais Ru si jo je.<br />
Pir ma sis bran duo li nis reak to rius – va di na ma sis<br />
ura no ka ti las – bu vo pa leis tas 1942 m. gruodžio<br />
2-ąją be veik pa čia me Či ka gos cent re,<br />
Či ka gos uni ver si te to fut bo lo sta dio ne, va dovau<br />
jant E. Fer mi. Eks pe ri men tas bu vo itin ri zikin<br />
gas, juk dėl ma žiau sios klai dos bū tų įvy ku si<br />
di džiu lė ka tast ro fa. Jis tru ko be veik vi są die ną,<br />
o praė jus ke lioms mi nu tėms po bran duo lių<br />
da li ji mo si reak ci jos pra džios reak to rius bu vo<br />
sus tab dy tas, jo ga lia sie kė pu sę va to.<br />
Ta čiau pir ma sis bran duo li nės ener gi jos pa nau doji<br />
mas vi sa da bus sie ja mas su tra ge di ja, nes tuo<br />
me tu bu vo gal vo ja ma apie gink lą, ku ris pa dė tų<br />
įveik ti na cis ti nę Vo kie ti ją. 1945 m. rugp jū tį dvi<br />
ato mi nės bom bos bu vo susp rog din tos virš dviejų<br />
Ja po ni jos mies tų Hi ro ši mos ir Na ga sa kio.<br />
Pir mo ji eks pe ri men ti nė bran duo li nė elekt ri nė bu vo<br />
pas ta ty ta 1951 m. Aida ho vals ti jo je Ame ri ko je. 5<br />
MW ga lios bran duo li nė elekt ri nė 1954 m. bu vo<br />
pa leis ta Ob nins ke, So vie tų Są jun go je. Reak toriuo<br />
se nau do ja mas bran duo li nis ku ras yra medžia<br />
gų mi ši nys, ku rį daž niau siai su da ro ura nas,<br />
to ris ir reak to riu je su si da ręs ant ri nis bran duo li nis<br />
ku ras plu to nis. Bran duo lių da li ji mo si reak ci jos<br />
me tu reak to riu je su si da ręs di džiu lis ener gi jos kiekis<br />
nau do ja mas elekt ros ener gi jai ga min ti. Kad<br />
reak to rius ne per kais tų, jis auši na mas, pa vyz džiui,<br />
van de niu ar du jo mis.<br />
Bran duo li nės elekt ri nės, ga min da mos daug elektros<br />
ener gi jos, neiš me ta į at mos fe rą ang lies<br />
dioksido ir ne ken kia kli ma tui, ta čiau pa lie ka<br />
itin kenks min gų at lie kų, ku rių sau go ji mo ir<br />
lai do ji mo prob le ma vis dar neišsp ręs ta. Be to,<br />
bai mę ke lia ir bran duo li nių elekt ri nių ava ri jų<br />
ga li my bė. Po 1986 m. Čer no by ly je įvy ku sios<br />
ava ri jos šio ti po elekt ri nes sta tė tik be si vys tančios<br />
ša lys.<br />
Pas ta ra sis de šimt me tis jau bu vo va di na mas branduo<br />
li nės ener ge ti kos „re ne san su“, kai pa sau lį<br />
2011 m. ko vo 11-ąją suk rė tė Ja po ni jos Fu ku šimos<br />
I bran duo li nė je elekt ri nė je įvy ku si ava ri ja.<br />
Dėl di de lio že mės dre bė ji mo ir po jo užk lu pusio<br />
cu na mio sut ri ko elekt ri nės reak to rių auši nimas,<br />
o vė liau spro go su si da ręs van de ni lis. Dėl<br />
ava ri jos į ap lin ką pa te ko daug ra dioak ty vių jų<br />
me džia gų.<br />
Šiuo me tu bend ra pa sau ly je vei kian čių bran duoli<br />
nių elekt ri nių ga lia yra apie 370 GW, jos<br />
pa ga mi na 14 proc. vi sos elekt ros ener gi jos.<br />
Pa sau ly je vei kia 436 bran duo li niai reak to riai,<br />
104 iš jų pas ta ty ti Jung ti nė se Vals ti jo se. Dar 63<br />
reak to riai sta to mi, dau giau sia Ki ni jo je.<br />
LIE TU VO JE Ig na li nos ato mi nė elekt ri nė<br />
pra dė ta sta ty ti 1978 me tais. Pir ma sis 1500<br />
MW ga lios reak to rius pa leis tas 1983 me tais.<br />
1993-iaisiais šio je elekt ri nė je pa ga min tas rekor<br />
di nis elekt ros ener gi jos kie kis – 88 proc.<br />
vals ty bei rei ka lin gos elekt ros ener gi jos.<br />
2009 m. ji už da ry ta, ne to li jos bus sta to ma<br />
sau ges nė Vi sa gi no bran duo li nė elekt ri nė.<br />
Jos sta ty bos pa ren gia mie ji dar bai pra dė ti<br />
2006 m., pla nuo ja ma, kad elekt ri nė pra dės<br />
veik ti 2020 m. ir jos ga mi na ma ener gi ja<br />
su da rys apie 30 proc. Lie tu vai rei ka lin gos<br />
ener gi jos.
Change language