Encyclopedia

270
iš nai ki no ar su luo ši no skor bu tas, pe lag ra ir ki tos
li gos. Skor bu tu sir go dau gu ma il go jo plau kioji
mo jū rei vių. 1519 m. por tu ga lų jū ri nin kas
Fer nan das Ma ge la nas (Fer não de Ma gal hães) su
265 jū rei viais išp lau kė į pir mą ją ke lio nę ap link
pa sau lį. 1522-aisiais iš eks pe di ci jos grį žo tik
18... Ma no ma, dau gu mą jų pra žu dė skor bu tas.
1753 m. Bri ta ni jos lai vy no gy dy to jas Ja me sas Lindas
ser gan tiems skor bu tu jū rei viams kaip vais tą
pas ky rė kas dien su val gy ti po du apel si nus ir
cit ri ną. Jū rei viai pas vei ko, o cit ri nų sul tys bu vo
pra dė tos var to ti skor bu to pro fi lak ti kai.
Ke liau to jas Ja me sas Coo kas, į vie ną sa vo eks pedi
ci jų išp lau kęs dviem lai vais, į vie ną jų pa siėmė
daug mor kų, cit ri nų ir kitų vai sių. Ki ta me
lai ve vai sių ir dar žo vių ne bu vo, tad da lį įgu los
iš gul dė skor bu tas. Vė liau at ras to vi ta mi no C
che mi nis pa va di ni mas as kor bo rūgš tis iš ver tus
iš lo ty nų kal bos reiš kia „be skor bu to“.
1880 m. ru sų moks li nin kas Ni ko la jus Lu ni nas
eks pe ri men tais įro dė, kad, be ang lia van de nių,
rie ba lų, bal ty mų, mi ne ra li nių me džia gų ir vandens,
žmo gaus or ga niz mui rei ka lin gos ir ki tos
la bai svar bios, bet dar ne ži no mos me džia gos.
1896 m. olan dų gy dy to jas Chris tiaa nas Eijk ma nas
(1858–1930), dirb da mas Ja vos sa los ka lė jimo
li go ni nė je In do ne zi jo je, ty rė be ri be rio li gos
prie žas tis. Pas te bė jęs, kad vie nuo se ka lė ji muo se
ka li niai šia li ga ser ga, o ki tuo se – ne, tai su sie jo
su ry žiais, ku riais bu vo mai ti na mi. At lik ti eks peri
men tai su viš to mis pat vir ti no gy dy to jo hi po te zę,
jog po li ruo tus ry žius val gę ka li niai ne gau da vo
kaž ko kios or ga niz mui bū ti nos me džia gos. Tuo
tar pu ne va ly tus ry žius val gę bu vo svei ki.
Be je, už šį at ra di mą Ch. Eijk ma nas kar tu su ang lų
bioc he mi ku F. G. Hop kin su, ku ris 1906–1907 m.
pas kel bė, kad ami no rūgš čių ir vi ta mi nų žmogaus
or ga niz mas pats ne ga mi na, 1929 m. ga vo
No be lio pre mi ją.
1912 m. len kų kil mės bioc he mi kas Ca si mi ras
Fun kas (1884–1967), rem da ma sis Ch. Eijkma
no įž val ga, ry žių lukš tuo se at ras tą gy vybiš
kai rei ka lin gą me džia gą pa va di no vi ta mi nu
(lot. vi ta – gy vy bė, gy ve ni mas). Nors vė liau
paaiš kė jo, kad ne vi si vi ta mi nai tu ri ami nog rupę,
vi ta mi nų pa va di ni mas pri gi jo vi soms šios
gru pės me džia goms. Šiuo me tu at ras ta 13 tik rų
vi ta mi nų ir ke lio li ka pa na šių į vi ta mi nus medžia
gų – vi ta mi noi dų. Ma no ma, kad atei ty je jų
bus at ras ta dar dau giau.
Vi ta mi nai – tai bio lo gi niai re gu lia to riai, ku rių reikia
or ga niz mo funk ci joms pa lai ky ti. Ka dan gi
or ga niz mas dau ge lio vi ta mi nų pats ne ga mi na,
tu ri me jų gau ti su mais tu. Ne vi sa da ir ne vi sur
yra vi ta mi nų tu rin čio mais to, to dėl vi ta mi nai
pra dė ti sin te tin ti, juos da bar ga li me gau ti vieno
je kap su lė je.
Tik do zė da ro me džia gą mais tin gą, vais tin gą ar
nuo din gą. Vi ta mi nų per tek lius ne ma žiau pavo
jin gas nei jų trū ku mas, jų per do za vus gre sia
įvai rūs ne ga la vi mai.
„Rūgš te lės“ nau dą ka dai se bu vo pas te bė ję
vi kin gai. Į to li mas ke lio nes jie pa siim da vo
ke lias sta ti nes rau gin tų ko pūs tų. Ma tyt, kopūs
tai ir LIE TU VIUS, jiems to net ne nu manant,
gel bė jo nuo avi ta mi no zės il gais žie mos
mė ne siais. Da bar Lie tu vo je vi ta mi nus re gulia
riai var to ja kas ket vir tas gy ven to jas.