Encyclopedia

198
ke liau to jas Walt he ris Ra leigh Pie tų Ame ri ko je
pas te bė jo, kad in dė nų strė lių tik vos kliu dy ti
gy vū nai kris da vo it už muš ti. Paaiš kė jo, kad
čia bu viai strė les mir kė ku ra rė s („skys tis, ku ris
už mu ša paukš čius“) nuo duo se, pa ga min tuose
iš ke lių rū šių auga lų. Už te ko vos po rą šio
skys čio la šų už la šin ti ant įp jau tos odos, kad
smal su mo ve da mas W. Ra leigh ku riam lai kui
ne tek tų są mo nės.
Ang lų far ma ko lo gas Hen ry Da le’is (1875–1968)
1936 m. ga vo No be lio pre mi ją, įro dęs, kad ku rarė
pa ra ly žiuo ja rau me nis slo pin da ma ner vinių
im pul sų per da vi mą. 1942 m. ka na die čių
anes te zio lo gas H. R. Grif fit has ir re zi den tė E.
John son Mac Leod iš ban dė ku ra rę ope ra ci jos
me tu. Nuo ta da pra si dė jo nau jas anes te zio lo gijos
rai dos eta pas.
Praė jus vos 4 mė ne siams po ete rio nar ko zės atra
di mo, 1847-ųjų pra džio je, chi rur gai A. Adoma
vi čius ir L. Liac ho vi čius šį ne jaut ros bū dą
pa nau do jo per ope ra ci ją VIL NIU JE. Tie sa,
jie nau do jo sa vos konst ruk ci jos apa ra tą.
Lie tu vo je pir mo ji en dot rac hė ji nė nar ko zė,
kai ku riam lai kui sus tab do mas kvė pa vi mas,
at lik ta 1955 me tais.
1844 m.
ŠVIRKŠ TAS
In jek ci joms il gai nau do tos skaus min gos ir rizi
kin gos prie mo nės: paukš čių plunks nos ar
iš dramb lio kau lo pa ga min ti vamz de liai su
prie jų prit vir tin to mis vais tų pri pil dy to mis
gy vu lių pūs lė mis. No rint su leis ti vais tų į veną
rei kė jo įp jau ti odą ir ve ną ati deng ti, o tai
grė sė ne tik in fek ci ja, bet ir trau mi niu šo ku.
Pir muo sius sa vo tiš kus stū mok li nius no sies švirkštus,
I a. nau do tus Ro mo je, sa vo vei ka le „Apie
me di ci ną“ (De Me di ci na) mi ni Cel sas. IX a.
Egip to chi rur gas Am ma ras ibn Ali al-Maw sili
nau do jo švirkš tą su poo di ne ada ta, stik li niu
vamz de liu ir siurb tu ku, ma no ma, akių li goms
– gal būt ka ta rak tai – gy dy ti. Kaž ką pa na šaus į
šiuo lai ki nį švirkš tą dar 1475 m. bu vo su kū ręs
ita las Mar co Gat ti na ria.
Ang lų me di kui ir fi zio lo gui Wil lia mui Har vey
1628 m. ap ra šius krau jo ta kos ra tą vo kie čių gydy
to jas Jo han nas Da nie lis Ma jo ras iš kė lė mintį,
jog vais tus bū tų ga li ma leis ti tie siai į krau ją,
ku ris juos grei tai iš ne šio tų po vi są kū ną. Taip
vais tų po vei kis bū tų di des nis. Šį me to dą pa tikri
no ang lų arc hi tek tas ir moks li nin kas Christop
he ris Wre nas. Jis pro žą sies plunks ną į šuns
ve ną pil da vo vy ną ar ba alų ir pas te bė jo, kad
šu nys ap girs da vo. To kie eks pe ri men tai bu vo
ap ra šy ti 1656 me tais.
1844 m. airių gy dy to jas Fran cis Ryn das (1811–
1861) iš ra do tuš čia vi du rę ada tą, su ku ria ve ną
bu vo ga li ma pa siek ti be pjū vio. Jau ga na moder
nų švirkš tą 1853 m. su kū rė ško tų gy dy to jas
Ale xan de ras Woo das (1817–1884), skaus mui
ma žin ti pa cien tams po oda lei dęs mor fi no
tir pa lą. Šį prie tai są su da rė stik li nė kol ba ir tuščia
vi du rė ada ta. De ja, moks li nin ko iš ra di mas
pra žu dė jo žmo ną, ku ri ban dė pa ti sau su si leis ti
nus kaus mi na mų jų ir mi rė per do za vu si mor fi no.