You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
280<br />
1926 m.<br />
FER MEN TAI<br />
Kiek vie ną se kun dę mū sų or ga niz me vyks ta<br />
įvai rios reak ci jos, ku rias spar ti na fer mentai.<br />
Be jų šios reak ci jos ne vyk tų ar ba vyk tų<br />
la bai lė tai. Fer men tai da ly vau ja įvai riuo se<br />
pro ce suo se, pa vyz džiui, kvė puo jant, virš kinant<br />
mais tą. Jų veik la tiks liai re gu liuo ja ma:<br />
jie or ga niz mo sin te ti na mi, kai jų rei kia, ir<br />
vei kia ta da, ka da rei kia. Šie jun gi niai la bai<br />
le pūs: yra „dar bin gi“ tik tam tik ro je tempe<br />
ra tū ro je, dau ge lis aukš to je tem pe ra tūro<br />
je suy ra, yra jaut rūs ter pės rūgš tin gu mo<br />
po ky čiams. To dėl ser gant ar esant sut ri ki mų<br />
or ga niz me pa kin ta fer men tų sin te zė. Ta da,<br />
pa vyz džiui, sut ri kus virš ki ni mui, ten ka varto<br />
ti fer men tų pre pa ra tus.<br />
Fer men tai svar būs ne tik kaip žmo gaus or ga niz mo<br />
su de da mo ji da lis. Ži no ma dau giau kaip 3000<br />
fer men tų, išs kir tų iš įvai rių gy vų or ga niz mų.<br />
Dar neiš siaiš ki nęs fer men tų pri gim ties, net neį tarda<br />
mas apie jų eg zis ta vi mą, žmo gus mo kė jo pasi<br />
nau do ti jų nau din go mis sa vy bė mis įvai rio se<br />
sri ty se. Pir miau sia jie bu vo nau din gi vyn dariams<br />
ir alu da riams. Dar ke li tūks tant me čiai iki<br />
Kris taus žmo gus da rė vy ną ir alų. Šian dien šie<br />
gė ri mai taip pat ga mi na mi fer men ta ci jos bū du.<br />
Duo ną lie tu viai pra dė jo kep ti kur kas anks čiau<br />
nei ga min ti alų, to dėl ga li ma nu ma ny ti, kad tų<br />
lai kų šei mi nin kės bu vo pir mo sios, ku rios ste bėjo<br />
fer men ta ci jos pro ce są.<br />
XVII a. pa bai go je jau bu vo ži no ma, kad vei kiamas<br />
sei lių krak mo las sky la, ta čiau ne bu vo<br />
aiš ku ko dėl. XIX a. pran cū zų che mi kas Louis<br />
Pas teu ras (1822–1895) iš kė lė min tį, kad eta nolis<br />
fer men ta ci jos me tu su si da ro dėl mie lių ląste<br />
lė se esan čios jė gos. 1877 m. vo kie tis Wil helmas<br />
Küh ne aiš kin da mas fer men ta ci jos pro ce są<br />
pa var to jo ter mi ną „en zi mai“ – tai grai kiš kos<br />
kil mės žo dis, sie ja mas su rau gu.<br />
1926 m. ame ri kie tis Ja me sas Sum ne ris (1887–<br />
1955) išg ry ni no fer men tą urea zę ir nus ta tė, kad<br />
jis yra bal ty mas.<br />
Sū rių ga my bo je be fer men tų taip pat neap sieina<br />
ma. Jie su tei kia spe ci fi nį sko nį ir kva pą.<br />
Lie tu vo je sū riai ga mi na mi la bai se niai. Se niau<br />
šei mi nin kės kaip fer men tų šal ti nį nau do jo išdžio<br />
vin tą ir sut rin tą į mil tus ver še lių skran džio<br />
glei vi nę. Mik roor ga niz mų fer men tai nau do ja mi<br />
pie no pra mo nė je, pa vyz džiui, jo gur tams gamin<br />
ti. Ne to le ruo jan tiems lak to zės ga mi na mas<br />
jos ne tu rin tis pie nas – lak to zė iš jo pa ša li na ma<br />
fer men tu lak ta ze.<br />
Fer men tai ta po ir res tau ra to rių dar bo įran kiu –<br />
jais ša li na mi kli jų li ku čiai. Tai vie na nau jausių<br />
fer men tų tai ky mo sri čių, nors pir mą kar tą<br />
po pie riui res tau ruo ti juos ban dy ta pa nau do ti<br />
praė ju sio šimt me čio sep tin ta ja me de šimt mety<br />
je. Jie nau do ja mi leng vo jo je pra mo nė je ir<br />
že mės ūky je. Fer men tų, skai dan čių rie ba lus,<br />
ang lia van de nius ir bal ty mus, de da ma į skal bimo<br />
mil te lius dė mėms ša lin ti.<br />
Moks li nin kai ti ria fer men tų, kaip bio ju tik lių,<br />
nau do ji mo ga li my bes. To kiais bio ju tik liais<br />
ma tuo ja mas gliu ko zės kie kis krau jy je. Jiems<br />
ža da ma ir ki to kia atei tis – gal būt fer men tai<br />
pri si dės prie ener gi jos ga my bos. Pa vyz džiui,<br />
gliu ko zę ver čiant eta no liu. Šios sri ties ty ri mus<br />
LIE TU VO JE at lie ka Vil niaus uni ver si te to<br />
Bioc he mi jos ins ti tu to moks li nin kai. Fer men tus<br />
ti ria ir uni ver si te to Bio tech no lo gi jos ins ti tu tas.<br />
Dau giau sia far ma ci jai ir pra mo nei rei ka lin gų<br />
fer men tų gau na ma iš mik roor ga niz mų. Tyri<br />
mams ir diag nos ti kai nau do ja mus Lie tu voje<br />
ga mi na UAB „Fer men tas“, ku rio is to ri ja<br />
sie kia 1975 m., kai Vil niu je bu vo įkur tas<br />
Są jun gi nis tai ko mo sios en zi mo lo gi jos moksli<br />
nių ty ri mų ins ti tu tas. „Fer men to“ pro dukci<br />
ja ži no ma ir ver ti na ma pa sau ly je. Ši įmo nė<br />
2010 m. ta po Jung ti nių Vals ti jų įmo nės<br />
„Ther mo Fis her Scien ti fic“ pa da li niu.
Change language