Encyclopedia

67
1500 m. prieš Kris tų
TE KI NI MO STAK LĖS
Vie no je Egip to ka pa vie tė je iš li kęs 300 m. prieš
Kris tų su kur tas pie ši nys, ku ria me pa vaizduo
tos te ki ni mo „stak lės“. Jo mis vie nu
me tu dir bo du žmo nės. Vie nas jų ap link
te ki na mą me di nę de ta lę ap suk ta vir vu te ją
su kio da vo tai į vie ną, tai į ki tą pu sę, o ki tas
prie me džio pris paus tu ir tvir tai lai ko mu
pjo vi mo įran kiu de ta lę dro žė ir glu di no.
At ro do, jau 1500 m. prieš Kris tų se no vės egip tiečiai
tu rė jo pa na šias stak les, bet jos bu vo la bai
pri mi ty vios. Pli ni jus Vy res ny sis (I a.) mi ni teki
ni mo stak les, ku rių iš ra di mą pris ki ria grai kų
skulp to riui ir arc hi tek tui Teo do rui iš Sa mo salos,
gy ve nu siam VI a. prieš Kris tų. Gal būt tė ra
le gen da, kad jam bu vo įsa ky ta per la bai trum pą
lai ką pa ga min ti net ke le tą spy nų ir kad tai pada
rė pa ties pa si dirb to mis te ki ni mo stak lė mis.
Vė liau dar bui pa leng vin ti konst ruo tos stak lės, ku riose
ap dir ba ma de ta lė di de liu grei čiu bu vo su ka ma
ne ran ko mis, bet ko ja spau džiant len te lę-pe da lą.
To kio mis stak lė mis ne sun ku bu vo te kin ti me dį,
bet ap dirb ti daug tvir tes nių ge le žies dir bi nių bu vo
neį ma no ma – tam neuž te ko žmo gaus jė gos. Tai
ta po įma no ma kaip jė gos šal ti nį ėmus nau do ti
van dens ra tą, o vė liau ir ga ro tur bi ną.
1568 m. pran cū zas Jacques’as Bes so nas (1540?–
1573) pa ga mi no te ki ni mo stak les ci lind ro ir
kū gio for mos srie giams te kin ti. Ta čiau sta liui
vis dar rei kė jo pa čiam lai ky ti pjo vi mo įran kį ir
te ki na ma bu vo ne tiks liai. Te ki ni mo stak les su
įt vir tin tu pjo vi mo įran kiu 1738 m. su kū rė ru sų
moks li nin kas And re jus Nar to vas (1693–1756).
Bet vė liau jo iš ra di mas bu vo pri mirš tas ir
ang lų ma ši nų konst ruk to rius Hen ry Mauds lay
(1771–1831) iš nau jo jas su kū rė.
1794 m. H. Mauds lay su konst ra vo te ki ni mo stakles,
ku rios la bai pa na šios į šių die nų. Jis taip
pa to bu li no su por tą, kad ta po įma no ma įvai rių
de ta lių se ri ji nė ga my ba. H. Mauds lay pir ma sis
ėmė si ir srie gių stan dar ti za ci jos. Šio moks linin
ko su kur tas te ki ni mo stak les ga li ma pa maty
ti Moks lo mu zie ju je Lon do ne.
XVIII a. vis daž niau stak lės nau do tos me ta lui, o
ne me džiui ap dirb ti. Dar prieš Pir mą jį pa sau li-