Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
179<br />
so vie ti nės elekt ri nės vi ryk lės – ga na griozdiš<br />
kos ir ne itin dai laus di zai no.<br />
Nau jau sias vir tu vi nės tech ni kos žo dis – induk<br />
ci nės vi ryk lės. To kios vi ryk lės pa vir šius<br />
tie sio giai ne šil do mas – po kait vie te įreng tos<br />
in duk ci nės ri tės su ku ria elekt ro mag ne ti nį<br />
lau ką. Šis lau kas la bai efek ty viai ir grei tai<br />
kai ti na me ta li nių in dų dug ną, kar tu šil do ir<br />
puo do tu ri nį.<br />
1826 m.<br />
LAI VO SRAIG TAS<br />
XIX a. vi du ry je vie nas ame ri kie tis bu vo su mąstęs<br />
lai vą, va ro mą kamš čiat rau kio prin ci pu.<br />
Po lai vu prit vir tin ta me tuš čia vi du ria me<br />
vamz dy je tu rė jo suk tis ve le nas su spi ra li niu<br />
sraig tu. Šis sraig tas tar si bū tų „įsig rę žęs“ į<br />
van de nį, o iš vamz džio le kian čios „drož lės“<br />
stum tų lai vą prie šin ga kryp ti mi. Bet ne ži noma,<br />
ar ban dy ta šį pro jek tą įgy ven din ti.<br />
Tech ni kams min tį apie sraig to pa nau do ji mą<br />
lai vy bo je „pa ki šo“ Arc hi me das. Jo sraig tas<br />
aukš tyn kė lė van de nį, tad net rū ko pa si šo vu siųjų<br />
jį pri tai ky ti lai vams va ry ti. XVIII a. vi dury<br />
je švei ca rų ma te ma ti kas Da nie lis Ber noul li<br />
(1700–1782) iš kė lė min tį apie ga li my bę panau<br />
do ti sraig tą lai ve. Tą pa tį vė liau pa kar to jo<br />
ang lų in ži nie rius Ja me sas Wat tas (1736–1819).<br />
Bet vi si suk lup da vo ban dy da mi su ma ny mą<br />
įgy ven din ti tech niš kai.<br />
Idė ja vis la biau kai ti no konst ruk to rių vaiz duo tę,<br />
kai jū ro se ėmė dau gė ti gar lai vių, va ro mų ne pato<br />
gių ment ra čių.<br />
1812 m. Vie no je pas kelb to je gam tos moks lų studi<br />
jo je de vy nio lik me tis če kų kil mės jau nuo lis<br />
pris ta tė van dens trans por to va ro mą ją jė gą –<br />
sraig to for mos pro pe le rį, įtai sy tą lai vo ga le. Jo<br />
pra na šu mas, pa ly gin ti su ment ra čiu, bu vo tas,<br />
kad pro pe le ris dir bo po van de niu. Bet Jo se fui<br />
Res se liui (1793–1857) prit rū ko pi ni gų tech nikos<br />
stu di joms tęs ti – jis pa si rin ko miš ki nin kystę,<br />
nors sa vo iš ra di mą 1826 m. lapk ri čio 26-ąją<br />
už pa ten ta vo.<br />
Po tre jų me tų iš Tries to uos to išp lau kė to kių prope<br />
le rių va ro mas lai vas „Ci vet ta“. Bet jau po 15<br />
mi nu čių nus to jo veik ti ga ro ma ši na ir J. Res selio<br />
kū ri nys, ne pa da ręs įs pū džio jį ste bin tiems<br />
lai vy bos bend ro vių ir ka ro lai vy no ats to vams,<br />
nuė jo į už marš tį.<br />
1836 m. lai vo sraig tą už pa ten ta vo ang las Fran cis<br />
Smit has (1808–1874). Net ru kus pa gal jo pro jek tą<br />
pas ta ty tas sraig tu va ro mas lai ve lis bu vo sėkmin<br />
gai iš ban dy tas. F. Smit has įk ūrė bend ro vę<br />
„Pro pel ler Steams hip Com pa ny“ ir 1836 m. bri tų<br />
Ad mi ra li te to už sa ky mu pas ta tė 38 m il gio 237 t<br />
sve rian tį sraig ti nį gar lai vį „Arc hi me des“ su 2,1 m<br />
skers mens sraig tu. Jį su ko dvi ga ro ma ši nos.<br />
Sraig tu va ro mą lai vą 1837 m. Tem zės upė je pa demonst<br />
ra vo ir šve dų kil mės in ži nie rius Joh nas<br />
Erics so nas (1803–1889). Nors bri tų Ad mi rali<br />
te to šis lai vas ne su do mi no, ame ri kie čių remia<br />
mas J. Erics so nas pas ta tė di des nį – „Ro bert<br />
F. Stock ton“ – ir juo išp lau kė į Ame ri ką. Čia<br />
pas ta tė pir mą jį JAV sraig ti nį ka ro lai vą „USS<br />
Prin ce ton“.<br />
1845 m. įvy ko lenk ty nės, ku rio se run gė si du<br />
bri tų ka ro lai vai – sraig tu va ro mas „Ratt ler“
Change language