Encyclopedia

308
atas kai to je jau bu vo aki vaiz dus dir žų nau do ji mo
efek tas. Per me tus trau mų per ava ri jas su ma žėjo
50–60 pro cen tų. Pri va lo mas dir žų įren gi mas
auto mo bi liuo se Šve di jo je bu vo įt vir tin tas įs ta tymu.
1968 m. dir žas jau tu rė jo ir iner ci nę ri tę.
In for ma ci ja apie sau gos dir žų nau dą pa sie kė ir ki tų
ša lių įs ta ty mų lei dė jus. 1968 me tais JAV, kur
nau jo vei bu vo prie ši na ma si ir net iš jos šai poma
si, Kong re sas priė mė įs ta ty mą dėl pri va lo mo
tri taš kių sau gos dir žų įren gi mo, o 1971 m. Austra
li jos Vik to ri jos vals ti jo je pir mą kar tą pa sau lyje
bu vo priim tas įs ta ty mas dėl pri va lo mo sau gos
dir žų nau do ji mo. Po to sau gos dir žų nau do ji mas
kaip la vi na nu si ri to per pa sau lį.
1980 m. į auto mo bi lius pir mą kar tą bu vo įtai sytos
oro pa gal vės. Pir miau sia jos bu vo įreng tos
„Mer cu ry“ bend ro vės auto mo bi liuo se, priklau
san čiuo se drau di mo bend ro vei „Alls ta te“.
1987 m. mo de lis „Porsc he 944 Tur bo“ ta po
pir muo ju auto mo bi liu, ku ria me vai ruo to jo ir
ke lei vio oro pa gal vės bu vo stan dar ti nė įran ga.
Po 1998-ųjų dau gu mo je ša lių bu vo priim tas
įs ta ty mas, pa gal ku rį vi si nau ji leng vie ji automo
bi liai pri va lo tu rė ti oro pa gal ves vai ruo to jo
ir ke lei vio pu sė je.
Sta tis ti ka ro do, kad oro pa gal vės mir ti nų su žalo
ji mų ti ki my bę su ma ži na net 30 pro cen tų.
O rin ką jau pa sie kia nau jos sau gos sis te mos,
tu rin čios ne dvi ar ke tu rias, bet še šias ar net
aš tuo nias oro pa gal ves.
LIE TU VO JE se gė ti sau gos dir žus juos tu rinčio
se mo to ri nė se trans por to prie mo nė se neprik
lau so mai nuo jų ti po pri va lo ma nuo 2002
me tų. De ja, ypač kai mo vie to vė se daž nai
mąs to ma: ats tu mai ne di de li, grei tis ma žas –
ne bū ti na... O ir mies te ne vie nas tik per si meta
sau gos dir žą per pe tį imi tuo da mas jį esant
už seg tą. Euro pos ša ly se są mo nin gas no ras
ap sau go ti sa ve ir ki tus eis mo da ly vius daug
stip res nis, nors rei ka la vi mas juos už si seg ti
kai kur įsi ga lio jo net vė liau nei Lie tu vo je.
o or ga niz mui sens tant – ser gan čias ar jau
su si dė vė ju sias. Jei jų ne bū tų, or ga niz mas
la bai grei tai pa sen tų.
1960 m.
KA MIE NI NĖS
LĄS TE LĖS
Iš jų su si da ro vi sos ki tos or ga niz mo ląs te lės.
Jos vi są lai ką at si nau ji na ir ga li virs ti įvairių
audi nių ląs te lė mis, pa vyz džiui, krau jo,
ner vi nė mis, šir dies rau mens. Ka mie ni nės
ląs te lės pa kei čia pa žeis tas audi nių ląs te les,
Ka mie ni nes ląs te les 1960 m. at ra do Ka nados
moks li nin kai Er nes tas A. McCul loc has
(1926–2011) ir Ja me sas E. Til lis (g. 1931).
Da bar ži no ma, kad šių ypa tin gų ląs te lių yra
vi suo se or ga niz mo audi niuo se, tik la bai ma žai,
pa ly gin ti su ki to mis.
Re ge ne ra ci nės me di ci nos už da vi nys – tai kant
ka mie ni nių ląs te lių te ra pi ją at kur ti pa žeis tus
audi nius, or ga nus ir jų funk ci jas. Ti ki ma si jomis
gy dy ti, pa vyz džiui, šir dies ir krau ja gys lių
li gas, Alz hei me rio, Par kin so no li gas, mio kar do
in fark tą, cuk ri nį dia be tą, vė žį. Tai tik ma ža dalis
li gų, ku rias pa dė tų įveik ti gy dy mas ka mieni
nė mis ląs te lė mis.
Ka mie ni nės ląs te lės jau nau do ja mos stip riems
nu de gi mams gy dy ti – išs ki ria mos pa cien to
odos ka mie ni nės ląs te lės, ku rios dau gi na mos
ir nau do ja mos odai per so din ti. Taip pat šio mis
ląs te lė mis gy do mi ser gan tie ji leu ke mi ja, pa veldi
mo mis imu ni nės sis te mos li go mis, lim fo ma.
Kol kas dau ge lis su ma ny mų įgy ven di na ma tik ekspe
ri men tiš kai. Praė jo dar per ma žai lai ko, kad