Encyclopedia

154
ir om le tus. Ka ri nin kams vie no das mais tas taip
nu si bo do, kad vie ną die ną neap si ken tęs her co gas
lie pė sa vo vi rė jui pa ga min ti ką nors nau ja. Su manus
vi rė jas išp la kė kiau ši nius su alie ju mi, įbė rė
drus kos ir pries ko nių. Pa da žas vi siems la bai pa tiko
ir mies to gar bei bu vo pa va din tas ma jo ne zu.
Yra nuo mo nių, kad šis pap ras tas pa da žas ga lė jo
at si ras ti ge ro kai anks čiau įvai rio se Vi dur žemio
jū ros pak ran čių vie to se – vi sur, kur tu rė ta
kiau ši nių ir aly vuo gių alie jaus. Eg zis tuo ja dar
vie na ver si ja, kad ma jo ne zas at si ra do iš nuo
se no ži no mo pa da žo „ali-oli“ – su aly vuo gių
alie ju mi pert rin to čes na ko.
Par duo tu vė se ma jo ne zas pir mą kart pa si ro dė 1902
m. Niu jor ke, o po 10 me tų juo pra dė ta pre kiauti
ma siš kai.
Įdo mu, kad iki mū sų die nų šio pa da žo re cep tūra
ne daug pa ki to – ma jo ne zas ga mi na mas iš
kiau ši nių try nių ir auga li nio alie jaus, pas ka nina
mas cit ri nos rūgš ti mi ar ac tu, drus ka, kar tais
de da ma gars ty čių, pi pi rų, ki to kių pries ko nių
ar grie ti nės. Ori gi na lus ma jo ne zas yra grei tai
gen dan tis pro duk tas, švie žias iš lie ka tik 3–5
die nas, kar tais iki 2 sa vai čių. Į pra mo ni niu
bū du ga mi na mą de da ma kon ser van tų, toks majo
ne zas ga lio ja nuo 1 iki 7 mė ne sių.
Pir mą jį LIE TU VIŠ KĄ ma jo ne zą pra mo ni niu
bū du 1981 m. pa ga mi no Vil niaus ma jo nezo
ga myk la. Šį kla si ki nio sko nio 67 proc.
rie bu mo „Pro van sa lį“ var to to jai pa mė go iš
kar to. Da bar par duo tu vių len ty no se ga li ma
ras ti įvai rių bend ro vių ga mi na mo kla si kinio
sko nio, taip pat ma jo ne zo su įvai riais
prie dais – kra pais, krie nais, gars ty čio mis,
čes na kais, po mi do rų pas ta, svo gū nais, papri
ko mis... Yra ir be kon ser van tų.
1769 m.
GA RO MA ŠI NA
Ga ro slė giu pa rem tas va rik lio ti pas – ga ro maši
na – ta po le mia mu veiks niu, ku ris pa dė jo
žmo gui tap ti ma žiau prik lau so mam nuo
gam tos ir pas par ti no pra mo nės per vers mą.
Šis iš ra di mas lei do pra mo nės įmo nes sta ty ti
ten, kur ne bu vo vie ti nių ener gi jos iš tek lių.
Apie tai, kaip ga ro ener gi ja virs ta mec ha ni ne, I a. ra šė
se no vės grai kų mec ha ni kas He ro nas Alek sandrie
tis. Ži no ma, kad įvai rius ga ri nius įren gi nius
XVI a. Egip te bu vo su konst ra vęs ara bų fi lo sofas,
ast ro no mas ir in ži nie rius Ta gi al-Di no mas,
XVII a. – is pa nų iš ra dė jas J. A. de Bo mon tas,
is pa nų in ži nie rius G. Bran ca, ang lų ka ro in ži nierius
Th. Sa ve ry, ap ra šė ang las E. So mer se tas ir
ki ti. Šie įren gi niai ne bu vo pa kan ka mai efek tyvūs,
kad bū tų nau do ja mi pla čiau. Tik 1712 m.
ang lų kal vis Tho mas New co me nas (1663–1729)
už pa ten ta vo pir mą ją ga ro ma ši ną. Šio je ma ši noje
ga rų slė gis spau dė stū mok lį, ku rio slen ka mą jį
ju de sį svir ti nis mec ha niz mas ver tė su ka muo ju
ve le no ju de siu, t.y. mec ha ni ne jė ga. Ma ši na
bu vo nau do ja ma ka syk lo se van de niui iš šach tų
pum puo ti. Bet jos pa jė gu mas bu vo ma žas, o
de ga lų su var to da vo daug, nes ci lind ras bu vo
auši na mas po kiek vie no tak to.