Encyclopedia

314
na cio na li nis moks lo fon das su kū rė su per kompiu
te rių tink lą NSFNET, ku ris ta po pag rin di ne
in ter ne to ar te ri ja. Po dve jų me tų, 1988-aisiais,
JAV kom piu te rių tink lai bu vo su jung ti su
Euro pos moks lo cent rų tink lu.
Protocol), apib rė žian tis ad re sa vi mą in ter ne to
tink le, in for ma ci jos per da vi mo tink lais tai sykles,
pa ke tų dy dį ir ki tą tar ny bi nę in for ma ci ją.
1983 m. AR PA NET pa si da li jo į du tink lus:
MILNET – ka ri nėms už duo tims vyk dy ti ir
ARPANET – ci vi li nėms reik mėms. Abu tink lai
bu vo tar pu sa vy je su jung ti. Šis nau jas da ri nys
pa va din tas IN TER NET. Ly giag re čiai at si ra do
nep rik lau so mi švie ti mo ir ki ti tink lai: BIT NET,
CSNET. Vė liau jie pri si jun gė prie in ter ne to. 1985
me tais in ter ne te bu vo dau giau kaip 2000 maz gų.
In ter ne to plė to tei svar būs 1986-ieji, kai JAV
LIE TU VO JE in ter ne tas at si ra do sun kiu valsty
bei lai ku. Di de lę pa gal bą su tei kė Šiau rės
ša lių vy riau sy bės, ypač Nor ve gi ja ir jos akade
mi nė vi suo me nė. Jų pas tan go mis Lie tu vos
moks lų aka de mi jos Ma te ma ti kos ir in for mati
kos ins ti tu tui, vė liau Kau no tech no lo gi jos ir
Vil niaus uni ver si te tams bu vo per duo ti mi ni
kom piu te riai „Norsk Da ta“ su rei ka lin ga
ko mu ni ka ci ne tech ni ka. „Norsk Da ta“ tuo
me tu bu vo ga na mo der nūs ir na šūs. Be ki tų
tai ko mų jų prog ra mų, tu rė jo elekt ro ni nio
paš to sis te mą ir ry šiui su glo ba liais kom piute
rių tink lais pa lai ky ti rei kia mas tech ni nes
ir prog ra mi nes prie mo nes. Pir ma sis Lie tuvos
moks lo ir stu di jų kom piu te rių tink las
LIT NET pra dė jo veik ti 1991-ųjų spa lį, kai
bu vo įreng tas pa ly do vi nio ry šio ka na las tarp
Os lo uni ver si te to ir Ma te ma ti kos ir in forma
ti kos ins ti tu to Vil niu je. Vė liau prie Sei mo
ka na lo bu vo pri jung ti Kau no tech no lo gi jos ir
Vil niaus uni ver si te tų kom piu te rių cent ruo se
esan tys „Norsk Da ta“ kom piu te riai.
Pa ly do vi nio ry šio sis te ma bu vo su mon tuo ta
ant Sei mo rū mų sto go. Ji pa dė jo Sei mo vado
vy bei te le fo no ry šiu su si siek ti su vi su pasau
liu, o per jo je esan tį duo me nų per da vi mo
ka na lą bu vo ati da ry tas ir pir ma sis ša ly je
išo ri nis ka na las į pa sau li nį in ter ne to tink lą.
Da bar Lie tu va yra vie na iš dau giau sia vie šųjų
in ter ne to priei gos taš kų pa gal gy ven to jų
skai čių tu rin ti ES vals ty bė – taš kus vieną
nuo ki to ša ly je ski ria tik 8 ki lo met rai.
Lie tu va nuo 2009 m. tre čius me tus iš eilės
pri pa žįs ta ma kaip didž iau sią pla čia juos čio
in ter ne to spartą iš vys čiu si ša lis Euro po je.
1971 m.
OR BI TI NĖ STO TIS
Or bi ti nės sto ties, ar ba pi lo tuo ja mo dirb ti nio
pa ly do vo, nuo lat skrie jan čio ap link Že mę,
idė ja XIX ir XX am žių san dū ro je ki lo ru sų
moks li nin kui Kons tan ti nui Ciol kovs kiui
(1857–1935). Tai tu rė jo bū ti tar pi nė ba zė
erd vė lai viams, skren dan tiems į ki tas pla netas,
ir moks li nių eks pe ri men tų la bo ra to rija.
Ciol kovs kis net si ūlė kos mi nė se sto ty se
augin ti įvai rius auga lus – taip įgu la ap si rūpin
tų mais tu ir de guo ni mi. Tais lai kais tai
at ro dė tik ne rea lus vaiz duo tės tva ri nys.