Encyclopedia

168
svo rio ir sa vi nin kui te ko grįž ti prie ark lių.
Bet pra džia bu vo pa da ry ta.
O nu ga lė to jo lau rai ati te ko ki tam ang lui George’ui
Step hen so nui (1781–1848). 1814 m.
jis su konst ra vo gar ve žį „Puf fing Bil ly“, ku ris
7 km per va lan dą grei čiu ga lė jo trauk ti 8
va go nus. 1829 m. G. Step hen so no gar ve žys
„Roc ket“ su tri mis ga ro ma ši no mis lai mė jo
kon kur są, ku ria me bu vo ren ka mas ge riau sias
lo ko mo ty vas nau jam 50 km ge le žin ke lio ruožui
nuo Li ver pu lio uos to, kur bū da vo išk rau nama
med vil nė, iki teks ti lės mies to Man čes te rio.
Be je, vie nas kon kur so da ly vių ban dė ap gau ti
ver ti ni mo ko mi si ją po ta ria mo gar ve žio šar vu
pas lėp da mas ark lį. Ban do mas gar ve žys su
30 ke lei vių pa sie kė 48 km per va lan dą grei tį.
1830 m. nau ja sis ke lias bu vo ati da ry tas. Tai
bu vo pir mas to li mas ge le žin ke lio ruo žas ke leiviams
ir pre kėms ga ben ti.
1830 m. pir mo ji bė gių li ni ja nu ties ta ir JAV, XIX a.
ketvirtajame de šimt me ty je – Aust ri jo je, Vo kieti
jo je, Bel gi jo je, Pran cū zi jo je, Ru si jo je.
1857 m. nusp ręs ta nu ties ti ge le žin ke lį iš Sankt
Pe ter bur go į Var šu vą. Per LIE TU VĄ tu rė jo
eiti jo ruo žas Daug pi lis–Vil nius–Gar di nas
su at ša ka nuo Lent va rio per Kau ną iki Virba
lio. Ge le žin ke lio tie si mo dar bai Lie tu vo je
pra si dė jo 1857-aisiais. 1860 m. rug sė jo 17-
ąją į Vil nių iš Daug pi lio ati dun dė jo va di nama
sis inau gu ra ci nio rei so trau ki nys. Eis mas
ge le žin ke liu iki Kau no pra dė tas 1861 m.,
ki to je da ly je – 1862 me tais.
Tuo me tu ke lio nė iš Sankt Pe ter bur go iki Vilniaus
tru ko 19 va lan dų, iš Vil niaus į Kau ną
trau ki niu bu vo ga li ma nu kak ti per pu sant ros
va lan dos. Ka sant ge le žin ke lį iš kas ti du tune
liai: vie nas – Kau ne (1280 m il gio), ki tas –
Pa ne riuo se (427 m il gio). Jie bu vo pir mie ji ne
tik Lie tu vo je, bet ir vi so je Ru si jos im pe ri jo je,
be to, vie ni pir mų jų Euro po je. Ati da rant Pane
rių tu ne lį pats Ru si jos ca ras Alek sand ras
II įm ūri jo pas ku ti nę sim bo li nę ply tą.
1857–1914 m. nu ties ta maž daug 60 proc., per
Pirmąjį pa sau li nį ka rą – apie 30 proc., tarpu
ka riu – apie 10 proc. da bar ti nio Lie tu vos
ge le žin ke lių tink lo.