Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
213<br />
1860 m.<br />
PLIE NAS<br />
Dau giau nei prieš 10 tūkst. me tų žmo gus iš mo ko<br />
ap dirb ti ak me nį, prieš be veik 6000 m. – gau ti<br />
bron zą, o be veik prieš 4000 m. jau mo kė jo<br />
pa si ga min ti ge le žį. Nau jų jų lai kų ci vi li za ci ja<br />
nuo XIX a. vi du rio pra dė jo kil ti ant plie ni nių<br />
at ra mų – pra si dė jo plie no era. Jis daug kietes<br />
nis ir tvir tes nis nei gry na ge le žis ir ne toks<br />
tra pus kaip ke tus. Is to ri ja ro do, kad pa sau ly je<br />
plie no ga my ba la bai pa di dė da vo di džių jų karų<br />
iš va ka rė se. O iš ra dus vi daus de gi mo va rik lį<br />
kiek vie nas, įsi gi jęs auto mo bi lį, ta po ko ne tonos<br />
plie no sa vi nin ku...<br />
Pir mie ji ge le ži nius įran kius ir gink lus pra dė jo<br />
ga min ti ge riau si se nų jų lai kų kal viai – he ti tai.<br />
Tai se niau sia iš ži no mų in doeu ro pie čių tau tų,<br />
III tūks tant me čio prieš Kris tų ant ro je pu sė je<br />
per Bal ka nus ar Kau ka zą at sik raus čiu si į Mažo<br />
sios Azi jos pu sia sa lį. Čia jie nu ka ria vo daug<br />
gen čių, iš jų vie na – cha li bai – jau XIV a. prieš<br />
Kris tų mo kė jo pa si ga min ti plie ną. Karš tą, dar<br />
neiš si ly džiu sią ge le žį jie kal da vo su me džio<br />
ang li mis, kol su si da ry da vo vie nas plie no kompo<br />
nen tų – ge le žies kar bi das, ar ba ce men ti tas.<br />
Bet plie no tė vy ne lai ko ma In di ja, mat šio je ša ly je<br />
plie nas pir mą kar tą gau tas ly dy mo bū du ir<br />
iš pils ty tas į for mas. Iš plie no, va din to vut su,<br />
bū da vo ga mi na mi ne pap ras to tvir tu mo kar dai<br />
ir durk lai. Plie no ga my bos pas lap tys bu vo<br />
kruopš čiai sau go mos, tik ke le tas cent rų Rytuo<br />
se jas ži no jo. Prieš tūks tan tį me tų la biausiai<br />
plie no ga mi niais gar sė jo Si ri jos mies tas<br />
Da mas kas. Čia ga min ti la bai kie ti, lanks tūs ir<br />
ašt rūs kar dai, to kio kar do ver tė pri ly go ge riausio<br />
dramb lio kai nai. Tu rė ti Da mas ko plie no<br />
kar dų – reiš kė lai mė ti mū šį.<br />
Lai kui bė gant plie no ga my ba to bu lė jo. Daug<br />
ge le žies rū dos tu rin čiuo se cent ri nės Europos<br />
kraš tuo se iki rau do nu mo įkai tin tą plie ną<br />
dar grū din da vo – merk da vo į van de nį. Tu rė jo<br />
praei ti ne ma žai lai ko, kol ši me ta lų ap dir bi mo<br />
tech no lo gi ja su lau kė pri pa ži ni mo, mat tuo metu<br />
daž niau siai naudoti va ris ir bron za po to kios<br />
pro ce dū ros tap da vo dar minkš tes ni.<br />
Dau giau kaip prieš 300 m. žmo nės jau daug kur<br />
mo kė jo iš ak mens ang lių rū dos iš gau ti ke tų,<br />
o pas kui, die nų die nas jį de gin da mi me džio<br />
ang ly je, pa vers ti plie nu. Ang las Hen ry Cor tas<br />
(1741–1800) 1781 m. su kū rė bū dą, ku ris lei do<br />
pag rei tin ti plie no ga my bą, bet jo pa ga min tas<br />
plie nas bu vo neš va rus – tu rė jo daug šla kų ir iki<br />
to les nio ap dir bi mo jį dar rei kė jo iš ly dy ti.<br />
Jo tė vy nai nio Hen ry Bes se me rio (1813–1898)<br />
iš ra di mas at vė rė ke lią ma si nei aukš tos ko ky bės<br />
plie no ga my bai ir kar tu ją at pi gi no. Jo me to do<br />
es mė – kriau šės for mos re zer vua ras, į ku rį buvo<br />
pi la mas skys tas ke tus. Pas kui iš re zer vua ro<br />
apa čios oras bu vo pu čia mas per karš tą ma sę<br />
taip, kad di des nė ang lies da lis ir ki tos ne pagei<br />
dau ja mos su dė ti nės da lys su deg da vo. Be<br />
to, virs da ma ang lies diok si du ang lis išs kir da vo<br />
ši lu mą, t. y. tap da vo ku ru – pra si dė jęs pro ce sas<br />
to liau vyk da vo sa vai me. „Bes se me rio kriau šė“,<br />
prak ti ko je pri tai ky ta 1860 m., dir bo daug greičiau<br />
ir bu vo la bai eko no miš ka. Tai ir žy mė jo<br />
plie no am žiaus pra džią.<br />
Nep raė jus nė 5 me tams – 1864-aisiais – H. Besse<br />
me rio tech no lo gi ja su lau kė var žo vo – prancū<br />
zų in ži nie riaus Pier re’o Émi le’io Mar ti no<br />
(1824–1915) su konst ruo tos kros nies. Į ją ke tus,<br />
ge le žies rū da ir plie no lau žas bu vo de da mi tokio<br />
mis pro por ci jo mis, kad ang lies ir de guo nies<br />
per tek lius pa si ša lin tų smal kių, ar ba ang lies<br />
mo nok si do, pa vi da lu. De gi na mos šios du jos<br />
šil dė į kros nį pu čia mą orą. XX a. pir ma ja me<br />
de šimt me ty je mar te ni nio plie no jau bu vo iš lydo<br />
ma dau giau nei be se me ri nio.<br />
Di džiu lis me ta lur gų lai mė ji mas bu vo ko ro zi jai<br />
ats pa raus – ne rū di jan čio jo – plie no su kū ri mas