23.10.2017 Views

Encyclopedia

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

213<br />

1860 m.<br />

PLIE NAS<br />

Dau giau nei prieš 10 tūkst. me tų žmo gus iš mo ko<br />

ap dirb ti ak me nį, prieš be veik 6000 m. – gau ti<br />

bron zą, o be veik prieš 4000 m. jau mo kė jo<br />

pa si ga min ti ge le žį. Nau jų jų lai kų ci vi li za ci ja<br />

nuo XIX a. vi du rio pra dė jo kil ti ant plie ni nių<br />

at ra mų – pra si dė jo plie no era. Jis daug kietes<br />

nis ir tvir tes nis nei gry na ge le žis ir ne toks<br />

tra pus kaip ke tus. Is to ri ja ro do, kad pa sau ly je<br />

plie no ga my ba la bai pa di dė da vo di džių jų karų<br />

iš va ka rė se. O iš ra dus vi daus de gi mo va rik lį<br />

kiek vie nas, įsi gi jęs auto mo bi lį, ta po ko ne tonos<br />

plie no sa vi nin ku...<br />

Pir mie ji ge le ži nius įran kius ir gink lus pra dė jo<br />

ga min ti ge riau si se nų jų lai kų kal viai – he ti tai.<br />

Tai se niau sia iš ži no mų in doeu ro pie čių tau tų,<br />

III tūks tant me čio prieš Kris tų ant ro je pu sė je<br />

per Bal ka nus ar Kau ka zą at sik raus čiu si į Mažo<br />

sios Azi jos pu sia sa lį. Čia jie nu ka ria vo daug<br />

gen čių, iš jų vie na – cha li bai – jau XIV a. prieš<br />

Kris tų mo kė jo pa si ga min ti plie ną. Karš tą, dar<br />

neiš si ly džiu sią ge le žį jie kal da vo su me džio<br />

ang li mis, kol su si da ry da vo vie nas plie no kompo<br />

nen tų – ge le žies kar bi das, ar ba ce men ti tas.<br />

Bet plie no tė vy ne lai ko ma In di ja, mat šio je ša ly je<br />

plie nas pir mą kar tą gau tas ly dy mo bū du ir<br />

iš pils ty tas į for mas. Iš plie no, va din to vut su,<br />

bū da vo ga mi na mi ne pap ras to tvir tu mo kar dai<br />

ir durk lai. Plie no ga my bos pas lap tys bu vo<br />

kruopš čiai sau go mos, tik ke le tas cent rų Rytuo<br />

se jas ži no jo. Prieš tūks tan tį me tų la biausiai<br />

plie no ga mi niais gar sė jo Si ri jos mies tas<br />

Da mas kas. Čia ga min ti la bai kie ti, lanks tūs ir<br />

ašt rūs kar dai, to kio kar do ver tė pri ly go ge riausio<br />

dramb lio kai nai. Tu rė ti Da mas ko plie no<br />

kar dų – reiš kė lai mė ti mū šį.<br />

Lai kui bė gant plie no ga my ba to bu lė jo. Daug<br />

ge le žies rū dos tu rin čiuo se cent ri nės Europos<br />

kraš tuo se iki rau do nu mo įkai tin tą plie ną<br />

dar grū din da vo – merk da vo į van de nį. Tu rė jo<br />

praei ti ne ma žai lai ko, kol ši me ta lų ap dir bi mo<br />

tech no lo gi ja su lau kė pri pa ži ni mo, mat tuo metu<br />

daž niau siai naudoti va ris ir bron za po to kios<br />

pro ce dū ros tap da vo dar minkš tes ni.<br />

Dau giau kaip prieš 300 m. žmo nės jau daug kur<br />

mo kė jo iš ak mens ang lių rū dos iš gau ti ke tų,<br />

o pas kui, die nų die nas jį de gin da mi me džio<br />

ang ly je, pa vers ti plie nu. Ang las Hen ry Cor tas<br />

(1741–1800) 1781 m. su kū rė bū dą, ku ris lei do<br />

pag rei tin ti plie no ga my bą, bet jo pa ga min tas<br />

plie nas bu vo neš va rus – tu rė jo daug šla kų ir iki<br />

to les nio ap dir bi mo jį dar rei kė jo iš ly dy ti.<br />

Jo tė vy nai nio Hen ry Bes se me rio (1813–1898)<br />

iš ra di mas at vė rė ke lią ma si nei aukš tos ko ky bės<br />

plie no ga my bai ir kar tu ją at pi gi no. Jo me to do<br />

es mė – kriau šės for mos re zer vua ras, į ku rį buvo<br />

pi la mas skys tas ke tus. Pas kui iš re zer vua ro<br />

apa čios oras bu vo pu čia mas per karš tą ma sę<br />

taip, kad di des nė ang lies da lis ir ki tos ne pagei<br />

dau ja mos su dė ti nės da lys su deg da vo. Be<br />

to, virs da ma ang lies diok si du ang lis išs kir da vo<br />

ši lu mą, t. y. tap da vo ku ru – pra si dė jęs pro ce sas<br />

to liau vyk da vo sa vai me. „Bes se me rio kriau šė“,<br />

prak ti ko je pri tai ky ta 1860 m., dir bo daug greičiau<br />

ir bu vo la bai eko no miš ka. Tai ir žy mė jo<br />

plie no am žiaus pra džią.<br />

Nep raė jus nė 5 me tams – 1864-aisiais – H. Besse<br />

me rio tech no lo gi ja su lau kė var žo vo – prancū<br />

zų in ži nie riaus Pier re’o Émi le’io Mar ti no<br />

(1824–1915) su konst ruo tos kros nies. Į ją ke tus,<br />

ge le žies rū da ir plie no lau žas bu vo de da mi tokio<br />

mis pro por ci jo mis, kad ang lies ir de guo nies<br />

per tek lius pa si ša lin tų smal kių, ar ba ang lies<br />

mo nok si do, pa vi da lu. De gi na mos šios du jos<br />

šil dė į kros nį pu čia mą orą. XX a. pir ma ja me<br />

de šimt me ty je mar te ni nio plie no jau bu vo iš lydo<br />

ma dau giau nei be se me ri nio.<br />

Di džiu lis me ta lur gų lai mė ji mas bu vo ko ro zi jai<br />

ats pa raus – ne rū di jan čio jo – plie no su kū ri mas

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!